Press "Enter" to skip to content

Mitybos sutrikimai: pavojai, priežastys ir pagalba

Mitybos sutrikimai yra rimtos sveikatos problemos, kurios gali stipriai paveikti žmogaus fizinę ir emocinę sveikatą. Nors mitybos sutrikimai dažnai siejami su išvaizdos siekiais, jų kilmė ir pasekmės yra kur kas gilesnės, apimančios psichologinius, socialinius bei genetinius veiksnius. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra mitybos sutrikimai, kokios yra jų pagrindinės priežastys, simptomai ir kaip galima gauti pagalbą.

Kas yra mitybos sutrikimai?

Mitybos sutrikimai yra psichikos sveikatos sutrikimai, kurie veikia žmogaus požiūrį į maistą, kūno svorį ir išvaizdą. Dažniausiai pasireiškia netinkamas valgymo elgesys, kuris gali sukelti rimtas sveikatos problemas ar net mirtį. Yra kelios pagrindinės mitybos sutrikimų formos:

  • Anoreksija nervosa – tai mitybos sutrikimas, kuriam būdingas stiprus kūno svorio mažinimas ir baimė priaugti svorio. Žmonės su anoreksija riboja maistą arba visiškai atsisako jo, kas dažnai sukelia pavojingą svorio kritimą.
  • Bulimija nervosa – šiam sutrikimui būdingi besaikiai valgymo epizodai, po kurių seka bandymai išvalyti organizmą nuo maisto, dažniausiai per vėmimą arba laisvinamųjų vaistų vartojimą.
  • Persivalgymo sutrikimas – tai dažnas nekontroliuojamo valgymo sutrikimas, kai žmogus suvartoja didelius maisto kiekius be realaus alkio jausmo ir po to patiria stiprų kaltės jausmą.

Priežastys

Mitybos sutrikimų kilmė gali būti sudėtinga ir susijusi su įvairiais veiksniais, tarp kurių yra genetiniai, psichologiniai, socialiniai ir aplinkos veiksniai. Kai kurie žmonės gali būti labiau pažeidžiami dėl genetinių polinkių ar šeimos istorijos, o kitiems įtaką gali daryti socialiniai spaudimai, susiję su kūno vaizdu.

Genetiniai veiksniai
Tyrimai rodo, kad mitybos sutrikimai gali būti paveldimi. Žmonės, kurių šeimoje buvo mitybos sutrikimų atvejų, turi didesnę riziką susirgti šiais sutrikimais. Tam tikri genai gali paveikti smegenų funkciją, reguliuojančią valgymą, nuotaiką ir stresą, o tai gali prisidėti prie mitybos sutrikimų atsiradimo.

Psichologiniai veiksniai
Mitybos sutrikimai dažnai pasireiškia žmonėms, kurie kovoja su žema savigarba, perfekcionizmu, nerimu arba depresija. Mitybos sutrikimas tampa būdu kontroliuoti savo gyvenimą, kai kiti aspektai atrodo nevaldomi. Be to, trauminiai įvykiai, kaip patyčios ar emocinis smurtas, gali paskatinti šių sutrikimų vystymąsi.

Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Vakarų pasaulyje grožio standartai dažnai reikalauja plonos figūros, kas sukelia didelį spaudimą ypač jaunoms moterims. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai prisideda prie neteisingų lūkesčių, formuodami nesveikus požiūrius į kūno vaizdą. Žmonės gali jausti spaudimą atitikti nepasiekiamus standartus, todėl pradeda netinkamai elgtis su maistu ir kūno svoriu.

Simptomai

Mitybos sutrikimų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, tačiau bendri požymiai gali apimti:

  • Drastiškas kūno svorio kritimas ar staigus priaugimas
  • Per didelis dėmesys kūno svoriui, formoms ir maistui
  • Nuolatinis baimės jausmas priaugti svorio
  • Valgymo slėpimas nuo kitų, nenoras valgyti kartu su šeima ar draugais
  • Nuotaikų kaita, depresija, nerimas
  • Fiziniai simptomai, tokie kaip nuovargis, galvos svaigimas, plaukų slinkimas, odos sausėjimas, nereguliarios menstruacijos

Pasekmės sveikatai

Negydomi mitybos sutrikimai gali turėti rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Ilgalaikis maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti širdies, inkstų, kepenų funkcijos sutrikimus, o kraštutiniais atvejais – mirtį. Anoreksija ir bulimija dažnai sukelia elektrolitų disbalansą, kas gali pažeisti širdies ritmą, sukelti silpnumą ir nuovargį.

Psichologinė sveikata taip pat kenčia: mitybos sutrikimai dažnai sukelia depresiją, nerimą, socialinę izoliaciją ir savižudybės riziką.

Daugiau naudingų patarimų – https://biology.lt/

Kaip gauti pagalbą?

Mitybos sutrikimų gydymas reikalauja daugialypio požiūrio, įtraukiant medicinos specialistus, psichoterapeutus ir dietologus. Gydymas dažniausiai apima:

  • Psichoterapiją – kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda žmonėms atpažinti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius, susijusius su maistu ir kūnu, bei pakeisti juos sveikesniais.
  • Medicininę priežiūrą – mitybos sutrikimai gali sukelti rimtas fizines komplikacijas, todėl reikalinga gydytojo priežiūra, kad būtų atkurtas normalus kūno funkcionalumas.
  • Mitybos planavimą – dirbant su dietologu galima atkurti sveikus mitybos įpročius ir užtikrinti tinkamą maistinių medžiagų suvartojimą.

Išvada

Mitybos sutrikimai yra sudėtingi ir rimti sutrikimai, kuriems reikia skubios dėmesio ir pagalbos. Laiku kreipiantis į specialistus ir keičiant požiūrį į mitybą, galima pasiekti ilgalaikį pasveikimą. Kiekvieno žmogaus kelias į sveikimą yra unikalus, tačiau svarbu žinoti, kad su tinkama pagalba galima įveikti mitybos sutrikimus ir vėl susigrąžinti sveiką gyvenimo kokybę.