Žiema ir elektronika – nelabai draugiška pora
Kiekvienas, kas bent kartą žiemą grįžo namo po ilgos kelionės ir iškart įjungė televizorių, rizikavo jį sugadinti – net to nežinodamas. Vilniaus televizorių remonto meistrai pastebi aiškų sezoninį šuolį: gruodį ir sausį užsakymų padaugėja maždaug trečdaliu. Ir tai nėra atsitiktinumas.
Priežastys, kaip paaiškėja, yra visiškai konkrečios ir suprantamos – tereikia žinoti, kas vyksta su elektronika, kai lauke -15°C, o bute staiga +22°C.
Kondensatas – pagrindinis kaltininkas
Įsivaizduok, kad televizorius stovi šaltame automobilyje arba buvo atvežtas iš sandėlio. Kai jį įneši į šiltą patalpą, ant vidinių komponentų susidaro kondensatas – lygiai taip pat, kaip ant šalto butelio iš šaldytuvo. Drėgmė nusėda ant plokščių, kondensatorių, maitinimo bloko. Jei tuo metu įjungi įrenginį, gali įvykti trumpasis jungimas.
Technikai rekomenduoja paprastą taisyklę: atvežtą iš šalto televizorių palikti šiltoje patalpoje bent 2–3 valandas prieš įjungiant. Tai ne paranoja – tai elementari elektronikos apsauga.
Centrinis šildymas ir oro sausumas
Vilniaus butai žiemą turi dar vieną specifinę problemą – centrinis šildymas išdžiovina orą iki ekstremalaus lygio. Santykinis oro drėgnumas gali kristi iki 20–25%, kai norma žmogui ir elektronikai yra apie 40–60%.
Sausas oras skatina statinės elektros kaupimąsi. Kiekvieną kartą, kai palieči televizoriaus korpusą ar nuotolinio valdymo pultą, gali perduoti elektros iškrovą į jautrius komponentus. Tai ne iš karto sudegina plokštę, bet laikui bėgant kaupiasi mikrožalos. Drėkintuvas kambaryje – ne tik sveikatai, bet ir technikai.
Temperatūros svyravimai ir mechaninis nuovargis
Dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama: elektroniniai komponentai fiziškai plečiasi ir traukiasi keičiantis temperatūrai. Kai televizorius kiekvieną dieną šąla (pavyzdžiui, prie šaltos sienos ar lango) ir vėl šyla – lituoti kontaktai, kondensatoriai ir kiti elementai patiria vadinamąjį terminį nuovargį. Po kelių sezonų tai virsta mikroįtrūkimais ir gedimais, kurie atrodo visiškai netikėti.
Todėl televizoriaus vieta bute iš tiesų svarbi – ne tik estetiškai, bet ir techniškai. Siena šalia lango arba išorinė siena žiemą gali būti daug šaltesnė nei atrodo.
Ką daryti praktiškai – be sudėtingų sprendimų
Vilniaus technikai, su kuriais teko kalbėtis, sutaria: dauguma žieminių gedimų išvengiama labai paprastais veiksmais.
- Nenešk televizoriaus iš šalto tiesiogiai į šiltą patalpą ir iš karto nejunk.
- Naudok drėkintuvą žiemą – bent minimalų.
- Netaikyk televizoriaus prie išorinių sienų ar langų.
- Kartą per metus išvalyk ventiliacijos angas nuo dulkių – jos žiemą ypač greitai kaupiasi dėl šildymo sistemos.
- Naudok viršįtampių apsaugą – žiemą elektros tinklo svyravimai dažnesni.
Žiema nėra televizoriaus priešas – bet gali tapti
Iš tiesų televizoriai nėra kokie nors trapūs daiktai. Jie suprojektuoti tarnauti ilgai. Bet jie suprojektuoti veikti tam tikromis sąlygomis – ir Vilniaus žiema toms sąlygoms iššūkių tikrai pateikia. Kondensatas, statinė elektra, temperatūrų šuoliai ir perdžiūvęs oras – visa tai veikia kartu, ir ne visada gedimas ateina iš karto. Dažnai tai lėtas procesas, kuris baigiasi taisykla pavasarį ir klausimu „o kodėl jis staiga sugedo?”. Atsakymas paprastai slypi praėjusioje žiemoje.