Žiemgala – kraštas, kuris istoriškai driekėsi dabartinės Latvijos pietuose ir Lietuvos šiaurėje, ties Žagare, Joniškiu, Naujoji Akmene siekiančiu ruožu. Ten kalbėta savita tarme, kurioje susipynė senosios baltų kalbos liekanos, latvių įtaka ir vietinė leksika, kurios šiandien jau nerasi jokiame bendrinės kalbos žodyne. Kai žmogus atsiverčia senus laiškus, giminės užrašus ar tarmiškus posakius ir bando juos suprasti, dažniausiai pirmas žingsnis būna – įvesti tekstą į kokį nors internetinį vertėją. Ir čia prasideda nusivylimas.
Kodėl įprastas vertėjas čia bejėgis
Google Translate, DeepL ar panašūs įrankiai mokomi iš milžiniškų bendrinės kalbos tekstų kiekių – naujienų, knygų, oficialių dokumentų. Tarmiški žodžiai ten tiesiog nepatenka, nes jų niekas masiškai neužrašinėja internete. Jei tarmiškas žodis sutampa su bendrinės kalbos žodžiu, bet reiškia visai kitą dalyką, vertėjas gali išversti pažodžiui ir gauti visišką nesąmonę. Būna ir taip, kad sistema tiesiog palieka žodį neišverstą, nes jo neatpažįsta kaip jokios kalbos vienetą.
Tarmėse dažnai kitaip kaitomos galūnės, naudojamos senovinės žodžių formos, kurios bendrinėje kalboje seniai išnyko. Vertimo algoritmas tokius atvejus traktuoja kaip klaidas ir bando „ištaisyti“ – taip prarandama pati esmė, dėl kurios apskritai vertėta versti tarmišką tekstą.
Ką realiai gali padaryti nemokamas vertėjas
Nereikia iš karto nurašyti internetinių vertėjų kaip nenaudingų. Jie puikiai tinka kaip pirmas žingsnis – greitai suprasti bendrą teksto prasmę, ypač jei tarmiškų žodžių tekste nedaug ir jie apsupti aiškaus konteksto. Įklijavus visą sakinį, o ne pavienį žodį, sistema dažnai geriau atspėja prasmę, nes remiasi aplinkiniais žodžiais. Taigi geriausia strategija – naudoti vertėją kaip juodraštį, o ne kaip galutinį atsakymą.
Kur ieškoti tikslesnių atsakymų
Kai kalba eina apie senuosius Žiemgalos krašto tekstus, verta pasitelkti kelis papildomus šaltinius:
- Lietuvių kalbos institutas turi tarmių žodynų fragmentus ir tarmių tekstyną, kuriame galima ieškoti konkrečių žodžių pagal regioną.
- Vietiniai kraštotyros muziejai ir bibliotekos dažnai turi surinkę senolių pasakojimų garso įrašus – klausant, kaip žodis vartojamas gyvoje kalboje, prasmė atsiskleidžia kur kas greičiau nei skaitant sausą apibrėžimą.
- Latvių kalbos žodynai taip pat gali padėti, nes Žiemgalos tarmė daug skolinosi iš kaimyninės kalbos – kartais lietuviškas tarmiškas žodis yra tiesiog pritaikytas latviškas.
Kelios praktinės gudrybės verčiant senus tekstus
Pirmiausia verta pasižiūrėti, ar žodis neturi giminingos šaknies su žinomu bendrinės kalbos žodžiu – dažnai užtenka nuimti tarmišką galūnę ar priešdėlį, ir prasmė pati išryškėja. Antra, jei tekstas rašytas ranka, prieš verčiant reikia teisingai perskaityti raidžių formas – senuosiuose rankraščiuose lengva supainioti raides, o klaidingai perrašytas žodis vertėjui taps dar didesne mįsle. Trečia, visada naudinga palyginti kelis vertimo įrankius vienu metu – vienas gali pasiūlyti visai kitokį variantą nei kitas, ir iš tų skirtumų kartais išaiškėja tikroji reikšmė.
Nepamirškime ir žmogiško faktoriaus – jei krašte dar gyvena vyresnio amžiaus žmonių, kurie augo su ta tarme, geriausias „vertėjas“ dažnai būna paprastas pokalbis su jais. Joks algoritmas kol kas neatkuria to niuanso, kurį žodžiui suteikia žmogus, girdėjęs jį nuo mažens.
Vietoj taško – kelias atgal į kalbos šaknis
Versti Žiemgalos krašto tarmę reiškia ne tik ieškoti tikslaus atitikmens žodynėlyje, bet ir prisiliesti prie to, kaip mąstė ir kalbėjo žmonės prieš šimtą ar daugiau metų. Nemokamas internetinis vertėjas šiame kelyje – tik viena iš priemonių, patogi, greita, bet ribota. Tikras vertimo tikslumas gimsta ten, kur susijungia technologija, kalbotyros šaltiniai ir noras suprasti krašto istoriją giliau nei paviršutiniškai. Kas žino – gal kitas kartas, atsivertęs senelio užrašus, ras juose ne tik žodžius, bet ir visą pasaulį, kuris kadaise gyveno Žiemgaloje.