Pirmas metalo detektorius dažnai perkamas su dviem prieštaringais norais. Norisi paprasto aparato, kad pirmoje išvykoje nereikėtų pusdienio skaityti instrukcijos. Kartu nesinori po kelių mėnesių suprasti, jog išaugote jo galimybes.
„Garrett AT Pro“ patenka būtent į šią dilemą. Jis turi daugiau reguliavimo galimybių nei patys paprasčiausi modeliai, tačiau pradėti juo naudotis galima ir nesuprantant kiekvieno nustatymo. Klausimas veikiau toks: ar norėsite išmokti klausytis aparato, o ne tik stebėti skaičius ekrane?
Pirmą dieną visų funkcijų mokėti nereikia
AT Pro valdymo skydelyje mygtukų nemažai, tačiau pirmam išėjimui nebūtina keisti kiekvieno parametro.
Gamintojo instrukcijoje pradžia gana paprasta: įjungti detektorių, pasirinkti darbo režimą, prireikus pakoreguoti jautrumą bei diskriminaciją ir pradėti ieškoti. Gamykliškai aparatas įsijungia „Coins“ režimu.
Tai gera žinia žmogui, kuris dar nežino, ką reiškia grunto balansas ar „notch“ diskriminacija. Sudėtingesnius nustatymus galima mokytis palaipsniui.
„Standard“ ir „Pro“ garsas skirtas skirtingai patirčiai
Viena įdomesnių šio modelio savybių yra skirtingi garso režimai.
„Standard“ režimas pateikia paprastesnius, aiškesnius signalus. Pradedančiajam tai gali būti patogiau, nes pradžioje ir taip tenka mokytis atskirti gerą signalą nuo folijos, kamštelio ar surūdijusios geležies.
„Pro“ režimas perduoda daugiau informacijos apie signalą. Jo garsas gali padėti spręsti apie objekto dydį, formą ir gylį, o greitesnis signalų atskyrimas naudingas vietose, kur geri objektai guli šalia geležinių šiukšlių.
Kita pusė – ausinėse atsiranda daugiau garsų. Pirmą dieną tai gali atrodyti kaip triukšmas, nors patyrusiam naudotojui tie patys garsai jau tampa informacija.
40 geležies diskriminacijos lygių – privalumas, kurį reikia suprasti
Garrett AT Pro turi 40 geležies diskriminacijos lygių. Galima gana tiksliai reguliuoti, kuriuos geležinius signalus aparatas ignoruos.
Čia pradedantieji kartais padaro paprastą klaidą: nustato labai stiprią diskriminaciją tikėdamiesi išgirsti vien „gerus“ radinius.
Problema ta, kad agresyvus nepageidaujamų signalų atmetimas gali paslėpti ir kai kuriuos vertingus objektus. Skirtingų metalinių daiktų elektrinis laidumas persidengia, todėl detektorius negali kiekvieną kartą neklystamai pasakyti, kas yra po žeme.
Mokantis verta iškasti dalį abejotinų signalų ir palyginti aparato rodmenis su tikru radiniu.
Grunto balansas nėra funkcija profesionalams
Dirvožemis pats gali veikti detektoriaus signalą. Mineralizuotoje žemėje dėl to atsiranda foninių reakcijų arba sumažėja gebėjimas pastebėti silpnesnius objektus.
AT Pro turi automatinio ir rankinio grunto balanso galimybes. Pradedančiajam automatinis variantas leidžia atlikti nustatymą be ilgo reguliavimo, o sukaupus patirties galima išbandyti rankinį.
Šios funkcijos nereikėtų bijoti. Kur kas naudingiau suprasti, kodėl ji egzistuoja ir kada jos prireikia.
Vanduo suteikia daugiau laisvės
AT serija sukurta darbui skirtingomis sąlygomis, o AT Pro galima panardinti iki maždaug 3 metrų gylio. Tai aktualu ieškant sekliose upėse, ežerų pakrantėse ar tiesiog nenorint baigti išvykos prasidėjus lietui.
Vis dėlto darbui po vandeniu reikalingos tam tinkamos ausinės, jei jos naudojamos. Jungtys turi būti tinkamai užveržtos pagal instrukciją.
Sūrus paplūdimio smėlis yra sudėtingesnė aplinka vieno dažnio VLF detektoriui, todėl nereikėtų tikėtis vienodai ramaus darbo visomis pakrantės sąlygomis.
Kam jis gali būti per rimtas?
Jeigu norite kelis kartus per metus pasivaikščioti po savo sklypą ir visiškai nesidomite nustatymų mokymusi, paprastesnis aparatas gali būti malonesnis.
AT Pro stiprybės atsiranda tada, kai žmogus nori progresuoti. Pirmomis išvykomis galima naudoti paprastesnius režimus, vėliau mokytis „Iron Audio“, grunto balanso, diskriminacijos ir „Pro“ garso.
Todėl pradedančiajam jis nėra savaime per sudėtingas. Veikiau tai modelis, kurio visų galimybių pirmą savaitgalį neišnaudosite. Jei metalo paiešką matote kaip ilgiau trunkantį hobį, būtent ši atsarga gali būti privalumas.