Magnio trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu, sumažėjusiu apetitu, pykinimu, o ryškesniais atvejais – tirpimu, dilgčiojimu ar raumenų mėšlungiu. Tačiau yra viena svarbi problema: beveik nė vienas iš šių simptomų nėra būdingas tik magnio stokai. Todėl mėšlungis po treniruotės ar kelias dienas jaučiamas nuovargis dar nėra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad organizmui būtinai trūksta magnio.
Pirmieji požymiai dažnai būna labai bendri
Magnis dalyvauja energijos gamyboje, nervinių impulsų perdavime ir normalioje raumenų veikloje. NIH Office of Dietary Supplements nurodo, kad ankstyvieji jo trūkumo simptomai gali būti apetito sumažėjimas, pykinimas, vėmimas, nuovargis ir silpnumas. Trūkumui progresuojant gali atsirasti tirpimas, dilgčiojimas, raumenų susitraukimai ir mėšlungis, o sunkiais atvejais – traukuliai ar širdies ritmo sutrikimai.
Vis dėlto simptomų stiprumas nėra paprasta skalė, pagal kurią namuose galima nustatyti magnio kiekį. Nuovargį gali lemti miego trūkumas, stresas ar įvairios sveikatos problemos, o raumenų mėšlungis taip pat turi ne vieną galimą priežastį. Dėl to svarbiau vertinti ne vieną požymį, o visą situaciją.
Kodėl sveikam žmogui ryškus trūkumas nėra toks dažnas?
Organizmas turi magnio kiekį reguliuojančių mechanizmų. Kai magnio būklė prastėja, inkstai gali sumažinti jo išskyrimą su šlapimu. Dėl šios priežasties simptominis magnio trūkumas, atsiradęs vien dėl mažesnio jo kiekio maiste, sveikiems žmonėms nėra dažnas.
Didesnė rizika atsiranda tada, kai magnio pasisavinimas ar jo netekimas pakinta dėl kitų aplinkybių. Tarp didesnės magnio nepakankamumo rizikos grupių NIH išskiria žmones, sergančius kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis ar 2 tipo diabetu, turinčius priklausomybę nuo alkoholio, taip pat vyresnio amžiaus žmones. Magnio būklei įtakos gali turėti ir tam tikri vaistai.
Ką verta patikrinti prieš renkantis papildą?
Pirmiausia galima pasižiūrėti į kasdienę mitybą. Magnio natūraliai yra žaliose lapinėse daržovėse, ankštiniuose, riešutuose, sėklose ir viso grūdo produktuose. Jeigu mitybą nusprendžiama papildyti, svarbu vertinti ne tik magnio junginio pavadinimą, bet ir etiketėje nurodytą elementinio magnio kiekį. NIH pažymi, kad būtent elementinio magnio kiekis, o ne viso magnio junginio masė, nurodomas maisto papildo informacijoje.
Vienas iš konkrečių bisglicinato formos pasirinkimų – Swanson magnio bisglicinatas. Pats produkto pasirinkimas, žinoma, neatsako į klausimą, ar žmogui iš tikrųjų trūksta magnio.
Tai ne visada paprasta patvirtinti ir vienu laboratoriniu rodikliu. Mažiau nei 1 proc. viso organizmo magnio yra kraujo serume, todėl serumo koncentracija ne visada tiksliai atspindi bendras organizmo atsargas. Išsamesniam vertinimui gali reikėti derinti laboratorinius duomenis su klinikine situacija.
Todėl pasikartojantis mėšlungis, tirpimas ar ilgai nepraeinantis silpnumas yra priežastis ieškoti simptomo kilmės, o ne automatiškai laikyti jį magnio trūkumo įrodymu.