Ar galima įrengti vaizdo kameras daugiabučio laiptinėje?

Taip, vaizdo kameras daugiabučio laiptinėje įrengti galima, bet tik tada, kai tam pritaria butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Vieno gyventojo sprendimo neužtenka, o įrašus reikia saugoti trumpai ir rodyti tik ribotam žmonių ratui.

Kodėl vieno gyventojo sprendimo neužtenka?

Laiptinė yra bendrojo naudojimo objektas, todėl sprendimus dėl jos Civilinis kodeksas palieka visiems savininkams. Tokie klausimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, o kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą, nepriklausomai nuo buto dydžio.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) rekomendacijoje dėl vaizdo duomenų daugiabučiuose tai pasakyta tiesiai: jei tokio savininkų sprendimo nėra, vaizdo stebėjimas bendrojo naudojimo patalpose ar daugiabučio gyvenamojo namo teritorijoje negalėtų būti vykdomas. Surinkti kaimynų sutikimus taip pat nepakanka, nes laiptinėje lankosi svečiai, pašto darbuotojai ir kiti žmonės, o gauti visų duomenų subjektų sutikimą iš esmės yra neįmanoma.

Kaip priimti sprendimą ir įrengti kameras

Jei name veikia bendrija, VDAI nurodo, kad kameroms bendrojo naudojimo patalpose ar namo teritorijoje taip pat turi būti priimtas patalpų savininkų daugumos sprendimas pagal Bendrijų įstatymą.

Kad kameros būtų teisėtos nuo pirmos dienos, verta laikytis aiškios eigos:

  1. administratorius ar bendrijos pirmininkas parengia pasiūlymą: kiek kamerų, kur jos kabės ir ką filmuos;
  2. savininkai balsuoja susirinkime arba raštu, o sprendimas įforminamas raštu;
  3. nustatoma, kas tvarkys įrašus, kiek laiko jie bus saugomi ir kas galės juos peržiūrėti;
  4. sumontavus kameras, prie įėjimų pakabinamos informacinės lentelės.

Lentelės nėra formalumas. VDAI rekomendacijoje skaidrumo reikalavimai vaizdo stebėjimo atveju įgyvendinami informacinių lentelių parengimu ir pakabinimu. Ženklą verta kabinti ten, kur jį pamatys kiekvienas įeinantis. Kamerų kampus verta parinkti taip, kad jos filmuotų laiptinę ir įėjimą, o ne kaimynų buto vidų pro atidarytas duris.

Kiek laiko saugomi įrašai ir kas juos mato?

VDAI nurodo, kad saugant turtą įrašų nereikia laikyti kelias savaites, o proporcingu terminu paprastai galėtų būti 72 valandų laikotarpis. Ilgesnį terminą būtina sugebėti pagrįsti. Išimtis daroma, kai yra gaunamas pavojaus signalas arba pateiktas prašymas iš teisėsaugos institucijų: tada konkretų įrašą galima saugoti ilgiau ir laukti policijos ar teismo sprendimo.

Inspekcija taip pat rekomenduoja, kad prieiga prie vaizdo duomenų būtų suteikta ribotam asmenų skaičiui. Įrašų nereikėtų siųsti į gyventojų pokalbių grupes ar kelti į socialinius tinklus, net jei juose matyti, kas apgadino pašto dėžutes.

Kai kameras įrengia ir prižiūri administratorius, jis gali perimti dalį šių pareigų. House Care siūlomas stebėjimo kamerų montavimas apima ir įrašų apdorojimą bei perdavimą klientui ir policijai, duomenų saugojimą ir asmens duomenų tvarkymą pagal galiojančius teisės aktus.

Ką daryti, jei kaimynas kamerą sumontavo savavališkai

Pasitaiko, kad gyventojas prie savo durų pritvirtina kamerą, kuri filmuoja visą laiptinės aikštelę. Kamerai, filmuojančiai bendrą laiptinę, kaip jau minėta, reikia savininkų sprendimo. O jei vaizdo stebėjimas apima viešąsias vietas, pavyzdžiui, gatvę ar viešą automobilių stovėjimo aikštelę, VDAI teigimu, BDAR nuostatos būtų taikomos, tad tokiam stebėjimui reikia teisėto pagrindo, būtinumo ir proporcingumo.

Verta pradėti nuo pokalbio su kaimynu ir pranešimo administratoriui ar bendrijos pirmininkui, nes savininkų sprendimo nebuvimas yra aiškus argumentas. Jei tai nepadeda, galima kreiptis į VDAI, kuri nagrinėja skundus dėl vaizdo stebėjimo ir gali įvertinti, ar kamera filmuoja daugiau, nei leistina.

Verta žinoti ir tai, kad VDAI atsakyme primenama BDAR išimtis: reglamentas netaikomas, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Problema atsiranda tada, kai objektyvas pagauna bendras erdves, kaimynus ir jų svečius.

Į viršų