Omega-3 būklės negalima patikimai nustatyti vien pagal savijautą. EPA ir DHA kiekį organizme galima vertinti laboratoriniais riebalų rūgščių tyrimais, tačiau nėra vienos visuotinai pripažintos ribos, kuri kiekvienam žmogui tiksliai atskirtų „pakankamą“ ir „nepakankamą“ omega-3 būklę. Todėl tyrimo rezultatas turėtų būti interpretuojamas kartu su mityba ir sveikatos būkle.

Pirmas orientyras – ką žmogus iš tikrųjų valgo

Omega-3 yra kelių rūšių. Augaliniame maiste, pavyzdžiui, kai kuriose sėklose ir riešutuose, randama alfa-linoleno rūgšties (ALA), o žuvyje ir jūrų produktuose – EPA bei DHA. Todėl vertinant mitybą neužtenka pasakyti, kad žmogus „gauna omega-3“. Svarbu, iš kokių šaltinių jos gaunamos.

Jeigu žuvis valgoma retai arba visai nevartojama, EPA ir DHA suvartojimas gali būti mažesnis. Tačiau vien mitybos apklausa neparodo tikslios šių riebalų rūgščių koncentracijos organizme.

Ką galima ištirti kraujyje?

Trumpalaikę riebalų rūgščių būklę galima vertinti plazmoje ar serume, tačiau šie rodikliai gali būti jautresni neseniai valgytam maistui.

Ilgesnio laikotarpio informaciją gali suteikti eritrocitų riebalų rūgščių sudėties tyrimas. NIH Maisto papildų biuras nurodo, kad eritrocitų tyrimas atspindi ilgesnio laikotarpio suvartojimą, maždaug per ankstesnį eritrocitų gyvavimo laikotarpį. Iš EPA ir DHA kiekio eritrocitų membranose apskaičiuojamas vadinamasis omega-3 indeksas.

Svarbi išlyga: nors komerciniai tyrimai gali pateikti savo siektinas zonas, ekspertai nėra nustatę universalių normalių omega-3 koncentracijos ribų visiems žmonėms. Todėl laboratorinio skaičiaus nereikėtų savarankiškai interpretuoti kaip diagnozės.

Ar tyrimas būtinas prieš vartojant žuvų taukus?

Nebūtinai. Daugeliu atvejų pirmiausia galima įvertinti mitybą ir su sveikatos specialistu aptarti, ar yra pagrindo keisti žuvies vartojimą arba svarstyti papildą.

Jeigu norima objektyviai įvertinti EPA ir DHA būklę prieš keičiant mitybą ir vėliau palyginti rezultatą, eritrocitų riebalų rūgščių tyrimas gali suteikti papildomos informacijos.

Renkantis papildą svarbu žiūrėti ne vien į bendrą žuvų taukų kiekį. Etiketėje verta ieškoti atskirai nurodytų EPA ir DHA kiekių. Pavyzdžiui, Zinzino žuvų taukai yra viena iš omega-3 produktų grupių, tačiau konkretų produktą reikėtų vertinti pagal jo EPA ir DHA sudėtį, rekomenduojamą porciją bei kitus ingredientus, o ne vien pagal prekės ženklą.

Tyrimas ir papildas atsako į skirtingus klausimus

Priemonė	Ką ji parodo?
Mitybos įvertinimas	Kokie omega-3 šaltiniai reguliariai vartojami
Plazmos ar serumo tyrimas	Dabartinę riebalų rūgščių būklę, labiau veikiamą nesenos mitybos
Eritrocitų tyrimas	Ilgesnio laikotarpio EPA ir DHA būklę
Papildo etiketė	Kiek EPA, DHA ir kitų medžiagų gaunama iš konkrečios porcijos

Todėl nėra prasmės lyginti, pavyzdžiui, „1000 mg žuvų taukų“ užrašo su omega-3 indekso procentu – tai visiškai skirtingi rodikliai.

Daugiau nebūtinai reiškia geriau

EPA ir DHA yra svarbios riebalų rūgštys, tačiau didelės papildų dozės neturėtų būti pasirenkamos principu „kuo daugiau, tuo sveikiau“. Žmogui, vartojančiam vaistus ar turinčiam sveikatos sutrikimų, didesnių dozių vartojimą verta aptarti su gydytoju.

Maisto papildas taip pat nepakeičia visos žuvies maistinės vertės. Žuvis suteikia ne tik omega-3, bet ir baltymų bei kitų maistinių medžiagų.

Taigi norint sužinoti, ar organizmui pakanka omega-3, pirmiausia verta įvertinti mitybą. Kai reikalingas objektyvesnis matavimas, galima tirti eritrocitų EPA ir DHA kiekį. O sprendimas vartoti papildą turėtų būti grindžiamas realiu poreikiu ir jo sudėtimi, o ne vien pažadu „subalansuoti omega-3“.