Vaikas atkakliai bando įstatyti detalę į mažą angą. Nepavyksta. Apsuka ją, pabando dar kartą, numeta ir po minutės vėl grįžta. Suaugusiajam tai gali atrodyti kaip paprastas žaidimas, tačiau vaiko pirštai tuo metu atlieka nemažai darbo. Reikia suimti detalę, išlaikyti ją, pasukti tinkama kryptimi ir suderinti rankos judesį su tuo, ką mato akys.
Smulkioji motorika vystosi būtent per tokius kasdienius veiksmus. Ji reikalinga laikant šaukštą, segant sagas, verčiant knygos puslapį, piešiant, vėliau rašant ar kerpant žirklėmis. Dėl to tėvams nebūtina vaiko sodinti prie specialių pratimų. Gerai parinktas žaidimas dažnai visą darbą padaro kur kas natūraliau.
Pirštų miklumas prasideda gerokai anksčiau už pirmąsias raides
Apie rankų miklumą nemažai tėvų rimčiau susimąsto prieš mokyklą, kai vaikas pradeda mokytis rašyti. Visgi pasiruošimas tam vyksta nuo ankstyvos vaikystės. Mažylis mokosi paimti smulkesnį daiktą, perkelti jį iš vienos rankos į kitą, sudėti kelias dalis, kažką atidaryti ar uždaryti. Šie veiksmai pamažu reikalauja vis tikslesnės pirštų kontrolės. Todėl naudingiausia veikla dažnai yra ta, kurios vaikas net nelaiko mokymusi.
Jeigu jis dvidešimt minučių stato bokštą, dėlioja dėlionę arba veria didesnes detales, nėra reikalo jo pertraukti ir pasiūlyti „rimtesnės“ užduoties. Pats žaidimas jau reikalauja susikaupimo, rankų darbo ir kantrybės.
Kurie žaidimai priverčia mažus pirštus dirbti?
Renkantis veiklą verta stebėti ne gražią pakuotę, o tai, ką vaikas su žaislu turės daryti. Ar reikės suimti? Pasukti? Sujungti? Įstatyti? Sukrauti? Jeigu rankos nuolat atlieka skirtingus tikslius judesius, veikla gali prisidėti prie motorinių gebėjimų lavinimo.
Tam gali tikti:
- dėlionės, kuriose reikia paimti ir tiksliai įstatyti dalis;
- kaladėlės bei konstravimo detalės, kurias reikia sujungti;
- karoliukų ar didesnių figūrų vėrimo veiklos;
- rūšiavimo žaidimai su skirtingomis formomis;
- plastilinas, kurį galima spausti, kočioti ir formuoti;
- piešimas kreidelėmis, pieštukais ar teptukais.
Tokiu principu verta vertinti ir lavinamieji žaislai kategorijai priskiriamas priemones. Pats pavadinimas dar nepasako, ar daiktas bus naudingas būtent jūsų vaikui. Daug svarbiau jo amžius, gebėjimai ir veiksmai, kuriuos žaislas skatins atlikti.
Per lengva užduotis greitai atsiduria kampe
Yra pažįstama scena: nuperkamas naujas žaislas, vaikas kelias minutes jį apžiūri ir daugiau beveik nepaliečia. Kartais priežastis slypi ne pačiame žaisle. Užduotis gali būti per paprasta arba, priešingai, dar per sunki.
Geras žaidimas palieka nedidelį iššūkį. Vaikui nepavyksta iš karto, tačiau jis jaučia, kad dar vienas bandymas gali būti sėkmingas. Būtent tada dažnai pamatome susikaupusį veidą ir tą atkaklų „aš pats“.
Jeigu kiekvieną detalę turi sudėti suaugęs žmogus, vaikas tampa stebėtoju. Jei viską atlieka per kelias sekundes, susidomėjimas dingsta. Todėl verta rinktis veiklą, kuri yra vos sudėtingesnė už tai, ką vaikas jau moka.
Virtuvės stalčius kartais konkuruoja su žaislų dėže
Smulkiąją motoriką galima lavinti ir be naujo pirkinio. Vaikams dažnai smalsu atlikti tikrus kasdienius darbus, nes jie mato, kaip tą patį daro tėvai.
Leisti pagal amžių saugiai pilti vandenį iš nedidelio indo, maišyti tešlą, lupti bananą, segti drabužio sagas ar perkelti didesnius daiktus žnyplėmis gali būti stebėtinai įdomu. Čia atsiranda dar vienas privalumas: vaikas mato savo darbo rezultatą.
Žaislai šias veiklas papildo. Jie suteikia galimybę kartoti tą patį judesį tiek kartų, kiek norisi, ir kurti savo taisykles. Vieną vakarą kaladėlės tampa bokštu, kitą jos rūšiuojamos pagal dydį, dar vėliau iš jų statomas garažas.
Geriausias ženklas dažnai yra vaiko noras bandyti dar kartą
Smulkiosios motorikos lavinimas neturėtų priminti treniruotės su laikrodžiu. Daug vertingesnės tos akimirkos, kai vaikas pats užsibūna prie veiklos ir nepastebi, kad jau penktą kartą mėgina sujungti dvi nepaklusnias detales.
Tėvams čia kartais sunkiausia… nesikišti per greitai. Kai norisi iškart parodyti teisingą būdą, verta duoti vaikui dar kelias akimirkas. Bandymas, klaida ir naujas bandymas yra žaidimo dalis.
Todėl renkantis žaislą galima savęs paklausti labai paprastai: ar vaikas su juo kažką veiks savo rankomis? Jei atsakymas yra „taip“, o veikla atitinka jo amžių, toks žaidimas gali tapti daug vertingesnis už daiktą, kuris tik mirksi, groja ir viską padaro už vaiką.