Kai televizorius staiga nutyla arba rodo keistus dalykus
Sėdi vakare ant sofos, pasiruošęs žiūrėti mėgstamą serialą ar sporto rungtynes, o televizorius tiesiog atsisako bendradarbiauti. Garsas dingo, vaizdas mirgėte mirga, arba dar blogiau – visiškai juodas ekranas. Skamba pažįstama? Kauniečiai, gyvenantys ir senuose tarpukario namuose, ir sovietmečio daugiabučiuose, ir naujuose rajonuose, puikiai žino, kad elektronika kartais mėgsta išdaigauti.
Gera žinia ta, kad ne kiekvienas gedimas reiškia brangų remonto centrą ar naują televizorių. Daug problemų galima išspręsti patiems, turėdami šiek tiek kantrybės ir pagrindinių žinių. O jei jau reikės specialisto – bent žinosite, kas nutiko ir nesimokėsite už oro pardavinėjimą.
Kodėl televizoriai genda būtent Kaune (ir ne tik)
Prieš griebdamiesi įrankių, verta suprasti, kas iš viso sukelia tuos gedimus. Kaune, kaip ir bet kuriame kitame mieste, televizoriai susiduria su specifinėmis sąlygomis. Elektros tinklo svyravimai – tai klasika, ypač senesniuose rajonuose kaip Šančiai ar Vilijampolė. Ten, kur elektros instaliacija nebuvo atnaujinta nuo Brežnevo laikų, įtampos šuoliai gali būti tikra problema.
Drėgmė – dar vienas priešas. Pirmų aukštų butai, ypač tuose namuose, kur rūsiai drėgni, gali susidurti su kondensacijos problemomis. O jei dar ir vėdinti nemėgstate, nes „šalta” – elektronika tai tikrai neįvertins. Dulkės ir rūkymas patalpose taip pat daro savo juodą darbą. Per kelis metus televizoriaus viduje gali susikrauti tokia dulkių karta, kad komponentai tiesiog pradeda perkaisti.
Žinoma, niekas neamžina. Kondensatoriai džiūsta, lempos išsivalo, matricos pikseliai „miršta”. Tai normalu, bet kai kuriuos dalykus galima atidėti ar net visiškai išvengti.
Kai ekranas juodas, bet lemputė šviečia
Viena dažniausių situacijų – įjungiate televizorių, lemputė rodo, kad jis veikia, galbūt net garsas yra, bet ekranas juodas kaip naktis. Pirmas dalykas, kurį daro daugelis – pradeda spaudinėti visus mygtukus iš eilės. Sustokite. Giliai įkvėpkite ir pabandykime sistemingai.
Pirmiausia patikrinkite ryškumo nustatymus. Skamba kvailai, bet kartais vaikai ar katės (taip, katės!) gali paspausti nuotolinio valdymo mygtukus taip, kad ryškumas nukrenta iki nulio. Pabandykite paspausti ryškumo didinimo mygtuką kelis kartus. Jei nieko neatsitinka, paimkite žibintuvėlį ir pašvieskite į ekraną iš arti. Matote labai blankų vaizdą? Tai reiškia, kad problema su apšvietimu.
Moderniuose LED televizoriuose tai dažniausiai reiškia, kad sudegė LED juostos arba maitinimo blokas. Senesniuose LCD su CCFL lempomis – išseko lempos. Čia jau reikės specialisto, nebent esate tikrai drąsus ir turite patirties su elektronika. Bet bent jau žinote, kas nutiko, ir niekas jums nepasakos, kad „visa matrica sudegė” už 300 eurų.
Jei žibintuvėlis nieko nerodo – problema gali būti su pačia matrica arba pagrindine plokšte. Pabandykite atjungti televizorių nuo elektros tinklo visam 10 minučių, tada vėl įjunkite. Kartais procesoriaus „pakibimas” gali sukelti tokius simptomus.
Garso problemos: kai girdi, bet nesupranti
Garsas – tai kita klasika. Kartais jis visiškai dingsta, kartais traška, šniokščia ar tiesiog skamba keistai. Prieš skambindami meistrams, patikrinkite akivaizdžius dalykus. Ar tikrai garsumas ne nulis? Ar neįjungtas „mute” režimas? Juokinga, bet maždaug 30% skambučių dėl „sugedusio” garso baigiasi būtent taip.
Jei garsas traška ar šniokščia, problema dažnai slypi jungtyse. Patikrinkite HDMI kabelį – ištraukite ir vėl įkiškite. Pabandykite kitą HDMI lizdą. Tie kabeliai ir lizdai nėra amžini, ypač jei dažnai jungiate-atjungiate įvairius įrenginius. Kauniečiai, kurie mėgsta žiūrėti per priedėlius, žino – kartais paprastas kabelio pakeitimas sprendžia problemą, kuri atrodė katastrofiška.
Jei garsas yra, bet labai tylus arba trūksta žemų dažnių, pažiūrėkite į garso nustatymus. Daugelis televizorių turi įvairius garso režimus – „kinas”, „muzika”, „sportas”. Kartais atsitiktinai perjungiamas į režimą, kuris jums netinka. Taip pat patikrinkite, ar neįjungtas išorinis garsiakalbių režimas, kai televizorius tikisi, kad garsą duos išorinė sistema, kurios gal net neturite prijungtos.
Vaizdas mirgėte mirga ir linijos ekrane
Horizontalios arba vertikalios linijos ekrane – tai jau rimtesnis reikalas. Jei matote vieną ar kelias plonas linijas, kurios nejuda, problema greičiausiai su pačia matrica. Deja, matricų remontas dažniausiai neapsimoka – pigiau nusipirkti naują televizorių. Bet prieš nusimindami, pabandykite keletą dalykų.
Atsargiai paspaudykite ekraną šalia linijos (ne per stipriai!). Jei linija laikinai išnyksta ar pasikeičia – tai gali būti kontakto problema, kurią kartais galima išspręsti. Taip pat pabandykite pakeisti raišką arba atnaujinti signalo šaltinį. Jei linija matoma tik žiūrint per vieną įvestį (pvz., HDMI 1), bet ne per kitą – problema ne matricoje, o signalo kelyje ar pačiame šaltinyje.
Mirguliuojantis vaizdas – tai dažnai kabelių ar signalo problema. Jei žiūrite per anteną, patikrinkite antenos kabelį ir jo jungtis. Kaune, ypač vėjuotomis dienomis, antenos ant stogų gali pajudėti ar pablogėti jų kontaktai. Jei žiūrite per internetinę televiziją, problema gali būti interneto ryšyje – pabandykite paleisti greitį matuojantį testą.
Kai televizorius įsijungia ir išsijungia pats
Tai viena keisčiausių ir erzinančiausių problemų. Žiūrite filmą, ir staiga – blykstelėjimas, televizorius išsijungia. Po kelių sekundžių vėl įsijungia. Arba įsijungia pats vidury nakties, išgąsdindamas pusiau iki mirties.
Pirmiausia tikrinkite maitinimo laidą ir lizdą. Ištraukite, patikrinkite, ar nėra pažeidimų, įkiškite į kitą lizdą. Senesniuose Kauno namuose elektros lizdai kartais būna išsivalkioję, kontaktai prastas. Pabandykite prijungti televizorių per ilgintuvą su jungikliu – taip galėsite lengviau kontroliuoti maitinimą.
Patikrinkite televizoriaus nustatymus. Daugelis šiuolaikinių televizorių turi „eco” režimus, automatinius išsijungimo laikmačius, „no signal” išsijungimo funkcijas. Kartais HDMI-CEC funkcija (kai televizorius komunikuoja su kitais įrenginiais) gali sukelti netikėtų įsijungimų. Pabandykite šias funkcijas išjungti ir stebėkite, ar problema išnyko.
Jei televizorius išsijungia po kelių minučių veikimo ir tampa karštas – tai perkaitimas. Patikrinkite, ar ventiliacijos angos nėra užkimštos, ar televizorius nepastatytas per arti sienos, ar ant jo nėra užmesta kokių nors drabužių. Dulkių kaupimasis viduje taip pat gali sukelti perkaitimą. Jei drąsu, galite atsargiai nuvalyti dulkes iš ventiliacijos angų dulkių siurbliu (išjungę iš maitinimo!).
Spalvų problemos ir keisti atspalviai
Kai visi veidai ekrane atrodo kaip po saulės vonių Tailande arba priešingai – kaip zombiai, problema su spalvomis. Prieš kažką ardydami, eikite į nustatymus ir pabandykite atstatyti gamyklinius vaizdo nustatymus. Kartais per metus prisukama tiek daug skirtingų parametrų, kad rezultatas tampa absurdiškas.
Jei viena spalva visiškai trūksta (pvz., viskas žalsva arba rausva), tai gali būti rimtesnė problema su matrica ar vaizdo procesorium. Bet pirma patikrinkite kabelius – ypač jei naudojate senesnius komponentų kabelius (tie su raudona, žalia, mėlyna jungtimis). Vienas prastas kontaktas gali „išmušti” vieną spalvą.
Jei spalvos keičiasi priklausomai nuo žiūrimo kampo, o televizorius jau kelerių metų senumo – tai normalu daugeliui LCD matricų. Deja, čia nieko nepadarysite, tai technologijos apribojimas. Tiesiog stenkitės žiūrėti iš tiesiau kampo.
Praktiniai patarimai iš senųjų Kauno meistrų
Tie, kurie remontuoja elektroniką Kaune jau dešimtmečius, mato tas pačias klaidas vėl ir vėl. Štai keletas aukso vertės patarimų, kuriuos jie duoda:
**Niekada neatidarykite televizoriaus, jei nežinote, ką darote.** Viduje gali būti aukštos įtampos kondensatoriai, kurie išlaiko krūvį net ir išjungus iš maitinimo. Tai gali būti mirtinai pavojinga. Jei problema reikalauja atidaryti korpusą – kvieskite specialistą.
**Investuokite į įtampos stabilizatorių arba UPS.** Ypač jei gyvenant senesniame rajone. Kaune elektros tinklo kokybė labai skiriasi priklausomai nuo rajono. Vilijampolėje ar Šančiuose įtampos šuoliai gali būti didesni nei Žaliakalnyje ar naujuose rajonuose. Geras stabilizatorius gali pratęsti televizoriaus gyvenimą kelerius metus.
**Valykite televizorių reguliariai.** Ne tik ekraną, bet ir ventiliacijos angas. Kartą per kelis mėnesius švelniai nuvalykite dulkes. Tai ypač svarbu, jei namuose yra gyvūnų ar rūkoma.
**Nestatykite televizoriaus per arti šildymo prietaisų.** Kauno žiemos šaltos, bet radiatorius šalia televizoriaus – ne sprendimas. Elektronika nemėgsta nei karščio, nei temperatūros svyravimų.
**Saugokite pirkimo dokumentus ir garantiją.** Daugelis problemų, kurios atrodo kaip „natūralus susidėvėjimas”, iš tikrųjų gali būti gamybos defektai. Jei televizorius jaunesnis nei 2-3 metai, verta patikrinti garantiją prieš mokant už remontą.
Kai reikia kviesti specialistą ir kaip jo neapgauti
Yra situacijų, kai savarankiškas remontas tiesiog nėra įmanomas ar saugus. Jei matote dūmus, jaučiate degėsių kvapą, girdite keistus garsus iš vidaus (cypimą, traškėjimą) – nedvejodami išjunkite iš maitinimo ir kvieskite specialistą. Tai gali būti pavojinga ne tik televizoriui, bet ir jūsų saugumui.
Kai ieškote meistro Kaune, neklauskite tik kainos. Klauskite, kokia konkreti problema, kokie komponentai gali būti sugedę, kiek kainuos diagnostika. Geras meistras sugebės bent apytiksliai pasakyti, kas nutiko, net ir telefonu, jei gerai apibūdinsite simptomus.
Jei meistras atvyksta ir per penkias minutes „diagnozuoja” sudėtingą gedimą ir prašo didelės sumos – būkite atsargūs. Tikra diagnostika užtrunka. Jei sako, kad „visa matrica sudegė” – paprašykite parodyti. Matrica – tai pats ekranas, jei ji sudegusi, tai matosi.
Palyginkite remonto kainą su naujo televizoriaus kaina. Jei remontas kainuoja daugiau nei pusę naujo panašių parametrų televizoriaus kainos – greičiausiai neapsimoka. Ypač jei televizorius jau senesnis nei 5-7 metai.
Ką daryti, kad televizorius tarnautų ilgai ir be problemų
Geriausia problema – tai problema, kuri niekada neįvyko. Štai kaip maksimaliai pratęsti savo televizoriaus gyvenimą be brangių remontų ir nervų.
Pirma, nepalikite televizoriaus įjungto, kai nežiūrite. Taip, budėjimo režimas naudoja mažai energijos, bet komponentai vis tiek dirba ir dėvisi. Be to, Kaune, kaip ir visur, būna perkūnijos – įjungtas į tinklą įrenginys gali nukentėti net jei juo nenaudojatės.
Antra, užtikrinkite gerą vėdinimą. Televizorius ant sienos atrodo stilingai, bet jei tarp sienos ir televizoriaus yra tik keli centimetrai – tai problema. Šiluma turi kur nors išeiti. Idealu, jei aplink televizorių yra bent 10 cm laisvos erdvės.
Trečia, naudokite kokybiškas jungtis ir kabelius. Nebūtina pirkti auksuotų kabelių už šimtus eurų, bet ir pigiausių iš turgaus neverta. Geras HDMI kabelis kainuoja 10-15 eurų ir tarnaus metus. Pigus gali pradėti kelti problemas po kelių mėnesių.
Ketvirta, atnaujinkite programinę įrangą. Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai gauna atnaujinimus, kurie ne tik prideda funkcijų, bet ir taiso klaidas. Kartą per kelis mėnesius patikrinkite, ar yra naujų atnaujinimų.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – draudimas. Jei perkate brangesnį televizorių, apsvarstykite namų turto draudimą, kuris padengtų elektroniką. Kaune, kur vasaros audros gali būti stiprios, vienas žaibo smūgis gali sudeginti visą elektroniką namuose. Draudimas gali atrodyti kaip nereikalinga išlaida, bet vieną kartą jis gali atsipirkti su kaupu.
Televizorių remontas nebūtinai turi būti baisus ir brangus. Daug problemų galima išspręsti patiems, turėdami šiek tiek žinių ir kantrybės. O kai reikia specialisto – bent jau žinosite, ko tikėtis ir kaip neklysti. Kaune yra puikių meistrų, kurie sąžiningai dirba ir neapgaudinėja, bet yra ir tokių, kurie bando uždirbti iš žmonių nežinojimo. Dabar jūs žinote pagrindus ir galite priimti išmintingas sprendimus. Sėkmės su jūsų televizoriumi – tegul jis tarnauja ilgai ir be problemų!