Prieš dešimt metų tokio klausimo nebūtų buvę. Auksas – senas, patikimas, nuobodus. Kriptovaliutos – kažkas iš fantastikos filmų, kuo domisi tik programuotojai ir entuziastai.
Šiandien situacija visiškai kitokia.
Bitcoin pasiekė 70 000 dolerių ribą. Kriptovaliutų rinka – trilijonai. Draugai, kolegos, net tėvai klausia: gal verta nusipirkti? O kartu kyla ir kitas klausimas – jei ieškau alternatyvos tradicinėms investicijoms, kas geriau: skaitmeninis ar fizinis turtas?
Atsakymas ne toks paprastas, kaip norėtųsi.
Du pasauliai, dvi filosofijos
Bitcoin sukurtas kaip alternatyva centrinių bankų kontroliuojamoms valiutoms. Ribota emisija – tik 21 milijonas monetų. Decentralizacija – jokia vyriausybė nekontroliuoja. Skaidrumas – visos transakcijos viešos.
Skamba pažįstamai?
Auksas turi tas pačias savybes, tik fizinėje formoje. Ribotas kiekis Žemėje. Nepriklausomybė nuo vyriausybių. Tūkstantmečiais patikrinta vertė.
Abu turtai gimė iš to paties nepasitikėjimo – nepasitikėjimo popieriniais pinigais, kurių centriniai bankai gali spausdinti kiek nori. Abu žada apsaugą nuo infliacijos ir sisteminės rizikos.
Tačiau čia panašumai baigiasi.
Svyravimai: nervų testas
2021 metų lapkritį Bitcoin kainavo 69 000 dolerių. 2022 metų lapkritį – 16 000. Kritimas – 77 procentai per metus.
Įsivaizduokite: investavote 10 000 eurų. Po metų turite 2 300. Kaip jaustumėtės?
Auksas per tą patį laikotarpį svyravo apie 15–20 procentų. Irgi nemažai, bet visiškai kita amplitudė.
Kriptovaliutų rinka jauna, emocinga, reaguojanti į kiekvieną Elono Musko tvitą. Vienas reguliuotojo pareiškimas Kinijoje ar JAV – ir kaina šokteli 20 procentų į bet kurią pusę. Tai erdvė tiems, kurie mėgsta adrenaliną ir gali ramiai žiūrėti, kaip jų investicija per naktį sumažėja perpus.
Investicinis auksas – priešingas charakteris. Jis juda lėtai, nuobodžiai, be sensacijų. Dienos, kai aukso kaina pakinta 2–3 procentus, laikomos dramatiškos. Tai turtas tiems, kurie nori miegoti ramiai.
Egzistavimo klausimas
Bitcoin egzistuoja šešiolika metų. Per tą laiką jis išgyveno kelis „mirties” ciklus – kaskart skeptikai skelbė pabaigą, kaskart kaina atsigaudavo ir pasiekdavo naujus rekordus.
Ar Bitcoin egzistuos po penkiasdešimties metų? Niekas nežino. Technologijos keičiasi, reguliavimas griežtėja, konkurentai atsiranda. Galbūt Bitcoin taps pasauline valiuta. Galbūt jį pakeis kažkas kita. Galbūt vyriausybės uždraus. Neapibrėžtumas – dalis žaidimo.
Auksas egzistuoja tūkstančius metų. Jis buvo vertingas Egipto faraonų laikais, Romos imperijoje, viduramžių Europoje, šiandieninėje Kinijoje. Civilizacijos kilo ir žlugo, valiutos atsirado ir išnyko, o auksas išliko.
Tai ne garantija, kad taip bus amžinai. Bet tai istorija, kurios jokia kriptovaliuta negali pasiūlyti.
Praktinė pusė
Bitcoin saugomas skaitmeninėje piniginėje – programėlėje, USB raktelyje ar biržos sąskaitoje. Pamiršote slaptažodį – praradote viską. Biržą nulaužė hakeriai – praradote viską. Padarėte klaidą siųsdami – praradote viską.
Istorijų apie prarastus Bitcoin pilnas internetas. Žmogus Anglijoje ieško sąvartyno, kur prieš dešimt metų išmetė diską su 7500 Bitcoin – šiandien verta pusę milijardo dolerių.
Investiciniai aukso luitai neturi slaptažodžių. Jų negalima „nulaužti”. Jiems nereikia interneto, elektros, serverių. Jie tiesiog yra – seife, banko dėžutėje, kur nuspręsite laikyti.
Žinoma, fizinis turtas turi savo rūpesčių: reikia saugoti, drausti, galvoti apie transportavimą. Bet tai sprendžiamos problemos, ne egzistencinė rizika.
Reguliavimas: žaidimo taisyklės
Kriptovaliutų reguliavimas – pilka zona, kuri nuolat keičiasi. Vienoje šalyje legalu, kitoje – draudžiama. Šiandien leidžia, rytoj – apriboja. Mokesčių taisyklės painios, deklaravimas komplikuotas, o klaidos gali kainuoti brangiai.
Auksas reguliuojamas aiškiai ir stabiliai. Investicinis auksas Europos Sąjungoje neapmokestinamas PVM. Pirkimo-pardavimo taisyklės suprantamos. Sistema veikia dešimtmečius be netikėtų pakeitimų.
Tai ne smulkmena. Kai investuojate ilgam laikotarpiui, norite žinoti žaidimo taisykles. Ne spėlioti, ar jos nepasikeis rytoj.
Portfelyje gali būti abu
Tiesą sakant, klausimas „Bitcoin ar auksas?” gali būti klaidingas.
Diversifikacija – vienas seniausių investavimo principų. Nedėti visų kiaušinių į vieną krepšį. Paskirstyti riziką tarp skirtingų turto klasių.
Agresyvus investuotojas, tikintis kriptovaliutų ateitimi, gali skirti dalį portfelio Bitcoin. Tačiau net ir optimistai pripažįsta: turėti ką nors stabilaus šalia – protinga. Ir čia auksas atlieka savo vaidmenį.
Klasikinis modelis: 5–15 procentų portfelio fiziniame aukse kaip „draudimas” nuo blogiausių scenarijų. Likusi dalis – akcijos, obligacijos, galbūt kriptovaliutos – pagal asmeninį rizikos toleravimą.
Kam skirtas auksas
Jei ieškote greito pelno – auksas ne jums. Jis nepadarys jūsų turtingo per metus. Jis nesugeneruos 10x grąžos.
Bet jei turite santaupų, kurias norite išsaugoti ilgam. Jei bijote, kad pinigai banke nuvertės dėl infliacijos. Jei norite turėti kažką, kas nepriklauso nuo interneto, bankų ar vyriausybių sprendimų. Jei tiesiog norite miegoti ramiai, žinodami, kad dalį savo turto galite paliesti rankomis – tada auksas turi prasmę.
Ne vietoj kriptovaliutų. Ne vietoj akcijų. Šalia jų.
Kaip inkaro, kuris laiko laivą vietoje, kai audra siautėja aplinkui.