Yra toks momentas, kai žmogus nusiperka pirmą detektorių ir galvoja, kad dabar visur bus vienodai. Nuvažiuosi į mišką, į laukus, į paplūdimį ir viskas veiks kaip laikrodis. Pirmas signalas, pirmas radinys, pirmas „wow“. O tada ateina antras savaitgalis, ir detektorius pradeda elgtis kitaip: vienur tylus ir ramus, kitur cypia be perstojo, o trečioj vietoj atrodo, kad tiesiog nemato pusės to, ką turėtų matyti.
Čia ne detektoriaus kaprizai. Čia vieta diktuoja taisykles. Ir kai tu jas supranti, staiga atsiranda kontrolės jausmas. Tarsi paimi vairą į rankas ir pagaliau važiuoji ten, kur nori.
Miškas: kai svarbiausia yra kantrybė ir ausys
Miške dažnai laimi ne greitis, o nuoseklumas. Žemė būna minkštesnė, daug šaknų, daug šiukšlių iš stovyklaviečių, senų takų, žmonių paliktų smulkmenų. Kartais atrodo, kad detektorius gaudo viską iš karto, o tu stovi ir bandai suprast, ar čia verta kasti.
Miške tau padeda paprastas požiūris: ieškok vietų, kur žmogus tikrai buvo. Ne bet kur „gražiai“, o ten, kur logiškai.
Gerai veikia:
- senos poilsiavietės, aikštelės, suoliukai, laužavietės
- takų sankirtos, senos proskynos, vietos prie vandens
- vietos, kur matosi senesni pėdsakai, ne vakar palikta skardinė
Jei miške bandysi „eiti tiesiai per tankmę“, greit nusibosi. Miške detektorius yra kaip pokalbis. Tu klausaisi, sustoji, patikrini, eini toliau. Ir kai pagaliau išlenda pirmas gražesnis radinys, jausmas būna toks, kad net nesinori garsiai kalbėt.
Laukai: čia laimi plotas ir ritmas
Laukuose viskas kitaip. Čia tavo pagrindinis tikslas yra padengti daugiau žemės, laikytis vienodo ritmo, nešokinėti nuo vieno signalo prie kito kaip vaikas saldaininėj.
Laukuose dažnai gauni mažiau „triukšmo“, bet daugiau monotoniškumo. Žmogui pradeda atrodyti, kad nieko nėra. Ir būtent tada daug kas padaro klaidą, atsipalaiduoja, eina greičiau, pakelia ritę per aukštai.
Laukuose gerai veikia taisyklė: laikyk detektorių žemai, eik lėtai, daryk tiesias linijas. Tada radiniai ateina netikėtai. Vieną akimirką tu galvoji „čia tuščia“, kitą akimirką jau kasa ir šypsaisi.
Jei nori, kad laukas duotų rezultatą, rinkis vietas, kurios turi istoriją: senos sodybvietės, keliukai, pakraščiai, vietos prie senų medžių. Ten žmonės vaikščiojo, dirbo, pametė, pamiršo.
Paplūdimys: gražus vaizdas, bet kaprizinga žemė
Paplūdimys vilioja visus. Nes atrodo, kad ten žmonės praranda daug smulkmenų: žiedus, grandinėles, monetas. Ir tai tiesa. Tik bėda ta, kad paplūdimys dažnai būna vieta, kur detektorius pradeda elgtis nervingai. Drėgnas smėlis, sūrumas, vanduo, viskas keičia signalus.
Paplūdimyje tau reikia ramaus, stabilaus darbo. Jei detektorius „šaukia“ nuo kiekvieno žingsnio, tu greit prarasi norą.
Geras triukas paplūdimyje yra paprastas: pradėk nuo sauso smėlio, o tik tada eik arčiau vandens. Taip suprasi, kaip keičiasi situacija, ir nereiks spėlioti.
Ir dar. Paplūdimyje žmonės dažnai vaikšto ten, kur patogu, o ne ten, kur gražu. Tad ieškok prie takų į vandenį, prie tinklinio aikštelių, prie suoliukų, kur būna rankšluosčiai, užkandžiai, judesys.
Ką reiškia vienas modelis skirtingose vietose
Čia ir atsiranda ta vieta, kur verta pasakyti paprastai: net geras detektorius nebus stebuklas, jei žmogus naudos jį vienodai visur. Skirtingos vietos reikalauja skirtingo jautrumo, kitokio ritmo, kitokio kantrumo.
Nokta Makro Simplex dažnai pasirenkamas todėl, kad žmogus nori vieno detektoriaus viskam. Ir tai realu, tik reikia išmokti prisitaikyti, o ne pykčiui kaltinti įrangą. Miške jis gali būti tylus ir tvarkingas, laukuose padeda greitai „šukuoti“, o paplūdimyje svarbu neskubėti ir pradėti nuo paprastesnių zonų.
Kaip suprasti, kad pasirinkai vietai tinkamai
Kai detektorius tinka vietai, tu tai jauti per pirmą valandą. Tu nebekovoji su signalu. Tu pradedi dirbti. Rankos juda ramiai, galva aiški, o kiekvienas radinys atrodo kaip logiškas rezultatas, o ne atsitiktinis stebuklas.
Jei nori, kad taip būtų dažniau, rinkis detektorių pagal tai, kur realiai eisi. Ne kur „būtų faina“, o kur tikrai praleisi laiką. Ir tada kiekviena vieta pradeda duoti savo atlygį, miškas savo, laukas savo, paplūdimys savo. Ir tu grįžti namo su tuo jausmu, kad diena buvo verta, nors ir pavargai.