Pirmojo kompiuterio komplektavimas dažnai yra emocinis procesas. Norisi galingo, greito ir „ateičiai paruošto“ sprendimo. Dėl to didžiausias dėmesys skiriamas procesoriui, vaizdo plokštei ar RAM. Motininės plokštės dažnai atsiduria sąrašo apačioje, nes iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jų funkcija – tik sujungti visus komponentus.
Tačiau realybėje būtent motininė plokštė lemia, kaip visi šie komponentai veiks kartu. Ji nustato technines ribas, kurios išryškėja ne pirmą dieną, o po kelių mėnesių ar net metų naudojimo. Netinkamas pasirinkimas gali reikšti ribotą našumą, nestabilumą ar būtinybę keisti dalį sistemos gerokai anksčiau nei planuota.
Pirmam PC dažnai trūksta patirties įvertinti, kas yra svarbu ilguoju laikotarpiu. Dėl to pasirenkama motherboard pagal kainą, rekomendaciją ar vien tik suderinamumą su procesoriumi. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamos dažniausios klaidos, kurios daromos renkantis motininę plokštę pirmam kompiuteriui, ir paaiškinama, kodėl jos tampa problema vėliau.
Kodėl pirmam PC dažnai pasirenkama per silpna motininė plokštė
Taupymas yra natūralus noras, ypač komplektuojant pirmą sistemą. Dažnai nusprendžiama daugiau investuoti į „matomus“ komponentus, o motininę plokštę rinktis pigiausią, kuri palaiko norimą procesorių. Tokiu atveju ignoruojami vidiniai apribojimai, kurie nėra akivaizdūs specifikacijų sąraše.
Silpnesnė motininė plokštė dažniausiai reiškia paprastesnę maitinimo grandinę, mažiau aušinimo elementų ir ribotas papildomas funkcijas. Trumpalaikėje perspektyvoje sistema gali veikti normaliai. Tačiau ilgalaikėje apkrovoje procesorius pradeda riboti dažnius, kyla temperatūros, o ventiliatoriai dirba garsiau.
Pirmą kartą komplektuojant PC tokios problemos dažnai siejamos su programine įranga ar net operacine sistema. Retas vartotojas iš karto supranta, kad būtent motininė plokštė tapo silpnąja grandimi. Dėl to per silpnas pasirinkimas tampa viena dažniausių ir brangiausių klaidų.
Kaip motherboard pasirinkimas apriboja procesoriaus ir RAM galimybes
Procesoriaus ir RAM potencialas niekada neegzistuoja atskirai nuo pagrindinės plokštės. Motherboard nulemia, kokiais režimais šie komponentai galės dirbti kasdienėje apkrovoje, o ne tik trumpuose testuose.
RAM atveju tai ypač aktualu. Pirmam PC dažnai pasirenkama greitesnė atmintis, tikintis didesnio našumo. Tačiau neįvertinama, ar motininė plokštė palaiko tokį dažnį stabiliai. Prastesnės plokštės dažnai priverčia RAM veikti žemesniu režimu arba sukelia atsitiktinius nestabilumus.
Procesoriaus atveju situacija panaši. Net be spartinimo, šiuolaikiniai procesoriai dinamiškai keičia dažnius pagal apkrovą. Jei motininė plokštė negali stabiliai tiekti energijos, procesorius pats save riboja. Tai reiškia, kad realus našumas tampa mažesnis nei tikėtasi, nors komponentai teoriškai yra galingi.
Kada pagrindinė plokštė tampa nematomu našumo ribotuvu
Nematomos problemos yra pavojingiausios. Sistema veikia, neužstringa, bet rezultatai nuvilia. Programos atsidaro lėčiau, žaidimuose krenta stabilumas, ilgai dirbant atsiranda triukšmas. Tokiose situacijose pagrindinė plokštė dažnai tampa nematomu našumo ribotuvu.
Pirmam PC vartotojas dažniausiai neturi įrankių ar žinių analizuoti VRM apkrovą, temperatūras ar maitinimo ribojimus. Dėl to klaidingai manoma, kad problema slypi procesoriuje ar net vaizdo plokštėje. Taip pradedamas uždaras keitimo ratas, kuris neišsprendžia pagrindinės problemos.
Tokie ribojimai dažniausiai pasireiškia ilgesnio darbo metu, kai sistema veikia maksimaliai. Būtent tada paaiškėja, kad motininė plokštė buvo pasirinkta be pakankamo rezervo.
Pirkimas pagal kainą, o ne realius poreikius
Vienas dažniausių sprendimų – rinktis pagal kainą. Pirmam PC dažnai neaišku, kam kompiuteris bus naudojamas ateityje. Dėl to pasirenkamas minimalus variantas, kuris „užteks dabar“.
Problema atsiranda tada, kai naudojimo scenarijus pasikeičia. Atsiranda poreikis prijungti daugiau įrenginių, naudoti kelis diskus ar dirbti su sunkesnėmis programomis. Staiga paaiškėja, kad trūksta jungčių, nėra papildomų lizdų ar palaikymo greitesnei atminčiai.
Tokiu atveju motininė plokštė tampa ne lankstumo, o ribojimo įrankiu. Tai ypač nemalonu, kai kiti komponentai dar turi didelį potencialą, bet sistema negali jo išnaudoti.
Specifikacijų nesupratimas ir jų klaidingas vertinimas
Motininių plokščių specifikacijos dažnai atrodo sudėtingos. Čipsetai, VRM fazės, PCIe versijos, BIOS funkcijos – visa tai pirmam PC gali būti painu. Dėl to sprendimai priimami remiantis paviršutiniška informacija.
Dažna klaida – manyti, kad ilgesnis specifikacijų sąrašas automatiškai reiškia geresnį produktą. Tačiau realybėje svarbu ne kiekybė, o tai, kaip šios funkcijos veikia kartu. Prastesnės kokybės komponentai gali turėti daug „pliusų“, bet realiame naudojime elgtis prasčiau.
Be patirties sunku atskirti marketingą nuo realios vertės. Dėl to pirmam PC labai svarbu ne tik skaityti aprašymus, bet ir suprasti, ką jie reiškia kasdieniam naudojimui.
Ateities atnaujinimų neįvertinimas planuojant sistemą
Pirmas kompiuteris retai būna paskutinis toje pačioje konfigūracijoje. Laikui bėgant atsiranda noras atnaujinti procesorių, padidinti RAM ar įsidėti greitesnį diską. Būtent čia išryškėja motininės plokštės pasirinkimo svarba.
Jei motherboard palaiko tik ribotą procesorių kartų skaičių arba turi mažai lizdų, atnaujinimas tampa sudėtingas. Kartais tenka keisti ne vieną komponentą, o visą platformą. Tai reiškia papildomas išlaidas ir daugiau darbo.
Plokštė su platesniu palaikymu leidžia sistemai augti palaipsniui. Tai ypač svarbu pirmam PC, kai vartotojo poreikiai dar nėra iki galo aiškūs.
Kodėl „tiks bet kuri“ dažniausiai baigiasi nusivylimu
Fraze „tiks bet kuri“ dažnai vadovaujamasi dėl informacijos pertekliaus. Kai pasirinkimų daug, norisi sprendimą supaprastinti. Tačiau motininė plokštė yra būtent tas komponentas, kuriame toks požiūris dažniausiai atsisuka prieš vartotoją.
Net ir nedideli skirtumai tarp motherboard gali lemti visiškai kitokią naudojimo patirtį. Viena sistema veiks tyliai ir stabiliai, kita – garsiai ir su ribojimais. Šie skirtumai išryškėja ne iš karto, o kasdienėje rutinoje.
Tinkamai parinkta motininė plokštė tampa tvirtu pagrindu visai sistemai. Ji leidžia mokytis, atnaujinti ir naudoti kompiuterį be nuolatinio nusivylimo. Būtent todėl „bet kuri“ beveik niekada nėra teisingas atsakymas renkantis pirmą PC.