Skausmas apatinėje nugaros dalyje prasidėjo pirmadienį. Antradienį jau buvo sunku atsisėsti. Trečiadienį Tomas paskambino į polikliniką.
„Artimiausias laikas pas neurologą – po dviejų su puse mėnesio.”
Du su puse mėnesio su skausmu, kuris neleidžia normaliai dirbti, miegoti, gyventi. Du su puse mėnesio nežinomybės – gal tai nieko rimto, o gal kas nors, ką reikia gydyti nedelsiant.
Tomas pasirinko kitą kelią. Privati klinika, neurologo konsultacija kitą dieną, MRT tyrimas per savaitę, diagnozė ir gydymo planas per dešimt dienų.
Sąskaita: 340 eurų.
Jo kolega, turintis privatų sveikatos draudimą, analogiškoje situacijoje sumokėjo 25 eurus – tik vizito mokestį.
Valstybinė sistema: veikia, bet lėtai
Lietuvos valstybinė sveikatos sistema nėra bloga. Ji padengia gyvybiškai svarbias procedūras, skubią pagalbą, hospitalizaciją, daugumą operacijų. Tai socialinė garantija, kurios neturi daugelis pasaulio šalių.
Tačiau sistema perkrauta.
Šeimos gydytojo vizitas – dažnai reikia laukti savaitę ar dvi. Specialistų konsultacijos – nuo mėnesio iki kelių. Planinės operacijos – eilės siekia metus ir ilgiau. Diagnostiniai tyrimai – priklausomai nuo sudėtingumo, nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Kai problema neskubi – tai nepatogu, bet pakeliama. Kai skauda, kai nerimauti, kai reikia atsakymų – laukimas tampa kančia.
Būtent čia atsiranda privačios medicinos ir privataus sveikatos draudimo erdvė.
Kaip veikia privatus sveikatos draudimas
Principas paprastas: mokate reguliarią įmoką – nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų per metus – ir mainais gaunate prieigą prie privačių medicinos paslaugų su minimaliais papildomais mokesčiais.
Sveikatos draudimas padengia tai, ko valstybinė sistema arba nepadengia, arba padengia su ilgomis eilėmis:
Specialistų konsultacijos per kelias dienas, ne mėnesius. Kardiologas, neurologas, endokrinologas, gastroenterologas – kai prireikia, ne kai ateis eilė.
Diagnostika be laukimo. Kraujo tyrimai, ultragarsiniai tyrimai, rentgenas, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas – per dieną ar kelias.
Odontologija. Valstybinė sistema padengia minimaliai. Privatus draudimas – nuo profilaktikos iki sudėtingų procedūrų.
Reabilitacija ir fizioterapija. Po traumų, operacijų ar tiesiog nugaros skausmui – be kelių mėnesių laukimo.
Kompensuojami vaistai ir medicininės priemonės. Kai kurie draudimai padengia receptinius vaistus, kurių valstybė nekompensuoja arba kompensuoja dalinai.
Kas perka privatų sveikatos draudimą
Dar prieš dešimt metų privatus sveikatos draudimas Lietuvoje buvo egzotika – pasiturinčių žmonių užgaida. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė.
Darbdaviai. Vis daugiau įmonių siūlo sveikatos draudimą kaip darbuotojų naudą. IT sektoriuje tai jau beveik standartas. Gamybos, finansų, paslaugų įmonės vejasi iš paskos. Draudimas padeda pritraukti ir išlaikyti darbuotojus.
Savarankiškai dirbantys. Laisvai samdomų specialistų, verslininkų, ūkininkų nedarbingumo diena kainuoja brangiai. Greitas gydymas – ne prabanga, o būtinybė.
Tėvai. Vaikų ligos nelaukia eilės. Kai vaikas serga, reikia gydytojo dabar, ne po trijų savaičių. Pediatrų, alergologų, dermatologų prieinamumas – ramybė tėvams.
Vyresnio amžiaus žmonės. Lėtinės ligos reikalauja reguliaraus stebėjimo. Specialistų konsultacijos, tyrimai, procedūros – su draudimu visa tai prieinama be streso.
Visi, kurie vertina laiką. Kai valanda darbo kainuoja 30, 50, 100 eurų – dienos laukimas poliklinikoje tampa brangesnis nei draudimo metinė įmoka.
Skaičiai, kurie padeda apsispręsti
Vidutinė privataus sveikatos draudimo kaina Lietuvoje – nuo 150 iki 400 eurų per metus, priklausomai nuo amžiaus, draudimo apimties ir papildomų pasirinkimų.
Tai 12–35 eurai per mėnesį.
Palyginkime su vienkartinėmis privataus gydymo kainomis be draudimo:
Šeimos gydytojo konsultacija privačiai – 40–60 eurų. Specialisto konsultacija – 60–100 eurų. Kraujo tyrimų paketas – 50–150 eurų. Ultragarsinis tyrimas – 40–80 eurų. MRT tyrimas – 200–400 eurų. Odontologinis patikrinimas su higiena – 80–120 eurų.
Vienas rimtesnis sveikatos patikrinimas privačiai gali kainuoti 300–500 eurų. Su draudimu – įmokos dalį jau sumokėjote, o papildomi mokėjimai minimalūs.
Ko nepadengia privatus draudimas
Svarbu suprasti ribas. Privatus sveikatos draudimas – ne stebuklinga kortelė, kuri padengia viską.
Dažniausiai nepadengiama:
Jau esamos ligos. Jei prieš perkant draudimą turėjote diagnozuotą ligą, jos gydymas paprastai nepadengiamas arba taikomas laukimo laikotarpis.
Kosmetinės procedūros. Jei tai nėra mediciniškai būtina – draudimas nemoka.
Nėštumas ir gimdymas. Kai kurie draudimai siūlo kaip papildomą paslaugą, bet standartiniuose paketuose dažnai nėra.
Psichikos sveikata. Ribotai arba visai nepadengiama daugelyje planų, nors situacija gerėja.
Prevencija be indikacijų. Jei norite tiesiog pasitikrinti „dėl viso pikto” be jokių simptomų – ne visi draudimai tai padengia.
Kiekvienas draudimo produktas skirtingas. Prieš perkant būtina perskaityti sąlygas – ką padengia, ko ne, kokie limitai, kokios išimtys.
Kaip išsirinkti
Pirmiausia – supraskite savo poreikius. Ar dažnai lankotės pas gydytojus? Ar turite lėtinių ligų? Ar reikia odontologijos? Ar svarbi psichologinė pagalba?
Toliau – palyginkite kelis pasiūlymus. Rinkoje veikia kelios draudimo kompanijos su skirtingais produktais. Kainos ir sąlygos skiriasi, todėl verta skirti laiko palyginimui.
Atkreipkite dėmesį į:
Padengiamų paslaugų sąrašą. Ar įeina specialistai, kurių jums reikia? Ar padengiama diagnostika? Odontologija?
Klinių tinklą. Su kuriomis klinikomis draudikas bendradarbiauja? Ar jos patogios jums geografiškai?
Limitus. Kai kurie draudimai turi metinius limitus tam tikroms paslaugoms. Ar jie pakankami jūsų poreikiams?
Laukimo laikotarpius. Kai kurioms paslaugoms gali būti taikomas laukimo laikotarpis nuo sutarties pradžios.
Išskaitas ir priemokas. Ar mokate fiksuotą sumą už vizitą? Ar draudimas padengia 100 procentų, ar dalį?
Ne vietoj, o kartu
Privatus sveikatos draudimas neturėtų pakeisti valstybinės sistemos. Tai papildymas, ne alternatyva.
Valstybinis draudimas lieka pagrindu: skubi pagalba, hospitalizacija, sudėtingos operacijos, onkologija – visa tai ir toliau veikia per valstybinę sistemą.
Privatus draudimas užpildo spragas: greitesnė prieiga, patogesnis laikas, platesnis specialistų pasirinkimas, mažiau biurokratijos.
Idealiu atveju turite abu: valstybinį kaip saugos tinklą, privatų kaip kasdienį įrankį.
Tomo epilogas
Tomas, tas, kuris sumokėjo 340 eurų už nugaros skausmo diagnostiką, dabar turi sveikatos draudimą.
„Paskaičiavau: vieną kartą per metus rimčiau susirgti ar susižeisti – tikėtina. Ir kiekvieną kartą mokėti po kelis šimtus – brangiau nei draudimas.”
Paprastas skaičiavimas. Paprasta išvada.
Sveikatos draudimas – ne prabanga. Tai įrankis, kuris leidžia rūpintis savimi tada, kai reikia, o ne tada, kai ateis eilė.