Nors daugelis žmonių, svarstydami apie investicijas į atsinaujinančią energetiką, pirmiausia atsižvelgia į valstybines subsidijas ir paramos programas, šiandieninėje rinkoje šis aspektas tampa vis mažiau reikšmingas. Technologijų pažanga, mažėjančios įrangos kainos ir augančios elektros energijos kainos lemia, kad saulės elektrinė tampa ekonomiškai patraukli investicija net ir be papildomų valstybinių paskatų. Šiame straipsnyje nagrinėsime veiksnius, kurie lemia saulės elektrinių atsiperkamumą bei finansinę naudą ilgalaikėje perspektyvoje.
Technologijų revoliucija ir kainų kritimas
Per pastarąjį dešimtmetį saulės energetikos technologijos patyrė tikrą revoliuciją. Saulės modulių efektyvumas nuolat auga, o gamybos kaštai ženkliai sumažėjo. Jeigu dar prieš dešimtmetį saulės moduliai kainavo apie 2-3 eurus už vatą instaliuotos galios, šiandien ši kaina nukrito žemiau 0,5 euro už vatą.
„Modulių kainos nukrito daugiau nei 85% per pastaruosius 10 metų, o jų efektyvumas padidėjo nuo 14-15% iki 20-22% standartiniuose komerciniuose moduliuose,” – aiškina energetikos analitikas Robertas Vaičiūnas. „Ši dviguba tendencija – mažėjančios kainos ir didėjantis efektyvumas – radikaliai pakeitė saulės energetikos ekonomiką.”
Šiandien 10 kW galios saulės elektrinės įrengimas Lietuvoje kainuoja vidutiniškai 10-12 tūkstančių eurų, įskaitant visą projektavimą, įrangą ir montavimo darbus. Prieš penkerius metus tokia sistema būtų kainavusi beveik dvigubai daugiau.
Elektros kainų tendencijos
Kitas svarbus veiksnys, lemiantis saulės elektrinių atsiperkamumą – augančios elektros energijos kainos. Nors elektros kainos rinkoje svyruoja, ilgalaikė tendencija išlieka auganti, ypač vertinant galutinę kainą vartotojams, kuri apima ne tik pačios energijos kainą, bet ir perdavimo, skirstymo bei kitus mokesčius.
„Vertinant pastarųjų 20 metų statistiką, vidutinis metinis elektros kainų augimas Lietuvoje siekia apie 3-4%, gerokai viršijant bendrą infliacijos lygį,” – pabrėžia energijos rinkų ekspertas Darius Kleiva. „Augančios iškastinio kuro kainos, CO₂ taršos mokesčiai ir investicijos į tinklų modernizavimą toliau didins elektros kainas ilgalaikėje perspektyvoje.”
Kuo aukštesnė elektros kaina, tuo didesnis ekonominis efektas gaunamas naudojant savos gamybos energiją, o tai tiesiogiai trumpina saulės elektrinės atsipirkimo laiką.
Savos gamybos ir vartojimo ekonomika
Ekonominis saulės elektrinės efektyvumas priklauso nuo pagamintos energijos panaudojimo scenarijaus. Didžiausia ekonominė nauda gaunama, kai pagaminta elektra suvartojama vietoje, nes taip išvengiama visų mokesčių, susijusių su elektros perdavimu ir skirstymu.
„Savos gamybos elektros energijos kaina, įvertinus visą sistemos tarnavimo laikotarpį, šiandien siekia apie 4-6 euro centus už kilovatvalandę, tuo tarpu perkant iš tinklo, galutinė kaina vartotojui svyruoja tarp 15-25 euro centų už kilovatvalandę,” – skaičiuoja finansų konsultantas Linas Budrys. „Tai reiškia, kad kiekviena vietoje suvartota kilovatvalandė sutaupo vidutiniškai 15 euro centų.”
Vidutinis namų ūkis Lietuvoje per metus suvartoja apie 3500-4000 kWh elektros energijos. 10 kW galios saulės elektrinė Lietuvos sąlygomis per metus pagamina vidutiniškai apie 9500-10000 kWh elektros. Net jei tik 40% pagamintos energijos būtų suvartojama vietoje, o likusi dalis būtų parduodama į tinklą už žemesnę kainą, tokia sistema vis tiek generuotų apie 700-900 eurų metinį sutaupymą.
Investicijos atsiperkamumas be subsidijų
Detalūs finansiniai skaičiavimai rodo, kad tipinė namų saulės elektrinė Lietuvoje šiuo metu atsiperka per 8-10 metų net ir be valstybinės paramos. Įvertinus 25-30 metų sistemos tarnavimo laikotarpį, vidutinė metinė investicijos grąža siekia 8-12%, kas ženkliai viršija daugelio tradicinių investavimo instrumentų grąžą.
„Žmonės dažnai neįvertina, kad saulės elektrinė yra ne tik ekologiška, bet ir itin saugi investicija,” – pabrėžia investicijų konsultantė Ieva Lukšienė. „Čia nėra rizikos, susijusios su rinkų svyravimais, palūkanų normomis ar kitais tradicinėms investicijoms būdingais veiksniais. Elektra visuomet bus reikalinga, o jos kaina, tikėtina, tik augs.”
Be to, saulės elektrinė didina nekilnojamojo turto vertę. Nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, namas su įrengta saulės elektrine parduodamas vidutiniškai 3-5% brangiau nei analogiškas objektas be atsinaujinančios energijos gamybos sistemų.
Naujos technologijos ir kaupimo sistemos
Naujausios saulės energijos kaupimo technologijos dar labiau pagerina investicijos ekonomiką. Energijos kaupikliai, nors ir reikalauja papildomų investicijų, leidžia padidinti savos elektros energijos suvartojimo dalį nuo tipinių 30-40% iki 70-80%.
„Baterijų kainos mažėja panašiu tempu, kaip anksčiau mažėjo saulės modulių kainos,” – pastebi technologijų analitikas Tomas Vedeika. „Per pastaruosius penkerius metus stacionarių baterijų kainos sumažėjo beveik 60%, o prognozės rodo, kad ši tendencija tęsis.”
Šiuolaikinės išmaniosios energijos valdymo sistemos, integruotos su namų automatizavimo sprendimais, leidžia optimizuoti energijos vartojimą, nukreipiant didesnę dalį elektros suvartojimo į saulėtas dienos valandas. Tai ypač aktualu namų ūkiams, kuriuose gyventojai dieną būna darbuose – programuojami prietaisai gali būti nustatyti veikti būtent tuo metu, kai elektrinė generuoja didžiausią galią.
Papildoma ekonominė nauda
Kitas svarbus aspektas – apsisaugojimas nuo kainų svyravimų ir energetinė nepriklausomybė. Saulės elektrinė užtikrina, kad dalis energijos poreikio bus patenkinama už fiksuotą kainą visą sistemos tarnavimo laiką. Tai panašu į ilgalaikę draudimo polisą nuo elektros kainų šuolių rinkoje.
„Energetinis saugumas turi ir ekonominę vertę, kurią sunku tiksliai apskaičiuoti, bet ji neabejotinai reali,” – akcentuoja ekonomistas Vytautas Juodka. „Ypač verslui energijos tiekimo stabilumas ir prognozuojama kaina leidžia tiksliau planuoti išlaidas ilguoju laikotarpiu.”
Be to, vis daugiau finansų institucijų siūlo palankias finansavimo sąlygas atsinaujinančios energijos projektams. „Žalieji” kreditai pasižymi mažesnėmis palūkanomis ir ilgesniais grąžinimo terminais, kas dar labiau gerina investicijų į saulės energetiką ekonomiką.
Ką rodo realūs pavyzdžiai?
Realūs saulės elektrinių savininkų Lietuvoje pavyzdžiai patvirtina teorinių skaičiavimų patikimumą:
Vilniaus rajone gyvenanti Jonaičių šeima 2020 metais įsirengė 8 kW galios saulės elektrinę už 9500 eurų (be valstybės subsidijų). Per pirmuosius trejus metus sistema sugeneravo beveik 24000 kWh elektros energijos, iš kurių apie 45% buvo suvartota vietoje. Įvertinus sutaupytas lėšas ir pajamas iš parduotos elektros, sistema jau sugeneravo beveik 3000 eurų ekonominės naudos, o tai sudaro apie 30% pradinės investicijos.
Kauno apskrityje veikianti smulki gamybos įmonė 2021 metais investavo į 50 kW galios saulės elektrinę. Nors pradinė investicija siekė beveik 45000 eurų, per pirmus dvejus eksploatacijos metus įmonė sutaupė daugiau nei 12000 eurų elektros išlaidų, nes didžiąją dalį pagamintos energijos sunaudojo savo reikmėms dienos metu. Prognozuojama, kad sistema visiškai atsipirks per 6-7 metus.
Skaičiavimų metodika
Vertinant saulės elektrinės ekonominį efektyvumą, būtina atsižvelgti į šiuos pagrindinius veiksnius:
- Pradinė investicija – pilna sistemos kaina, įskaitant įrangą, montavimą ir projektavimą
- Sistemos efektyvumas – kiek elektros pagaminama per metus, atsižvelgiant į geografinę padėtį ir įrangos charakteristikas
- Elektros vartojimo profilis – kokia dalis pagamintos elektros suvartojama vietoje, o kokia parduodama į tinklą
- Elektros kaina – tiek perkamos iš tinklo, tiek parduodamos į tinklą
- Sistemos degradacija – vidutiniškai saulės moduliai praranda apie 0,5-0,7% efektyvumo kasmet
- Priežiūros išlaidos – inverterių keitimas, draudimas, periodinė priežiūra
- Infliacijos ir diskonto norma – pinigų vertės kitimas laike
Naudojant šiuos parametrus ir diskonto grynųjų pinigų srautų metodiką, galima tiksliai apskaičiuoti investicijos grąžą, atsipirkimo laiką ir kitus svarbius finansinius rodiklius.
Įtaka aplinkai ir netiesioginis ekonominis efektas
Vertinant saulės elektrinės ekonominį naudingumą, negalima pamiršti ir netiesioginių ekonominių efektų. Kiekviena saulės elektrinės pagaminta kilovatvalandė ženkliai sumažina CO₂ ir kitų teršalų išmetimą į aplinką, o tai turi ilgalaikį teigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkos būklei.
„Jei įvertintume išvengtų aplinkos teršalų ir CO₂ emisijų socialinę ir ekonominę kainą, saulės elektrinių atsipirkimo laikas sutrumpėtų dar 15-20%,” – teigia aplinkosaugos ekonomikos ekspertas prof. Algirdas Mačiulis.
Be to, atsinaujinančios energijos plėtra kuria naujas darbo vietas ir stimuliuoja vietinę ekonomiką. Tyrimai rodo, kad kiekvienas megavatas naujai instaliuotos saulės energijos galios sukuria vidutiniškai 15-20 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų (įskaitant gamybą, montavimą, priežiūrą, inžineriją).
Išvados: investicija, kuri atsiperka bet kuriuo atveju
Apibendrinant galima teigti, kad šiuolaikinės saulės elektrinės tapo ekonomiškai naudinga investicija net ir be papildomų valstybės subsidijų ar paramos. Tai lėmė tiek technologinė pažanga ir įrangos kainų mažėjimas, tiek elektros energijos rinkos tendencijos.
Nors valstybinės paramos programos vis dar gali gerokai pagreitinti investicijos atsipirkimą (sutrumpindamos atsipirkimo laiką 2-3 metais), net ir be jų saulės elektrinės generuoja patrauklią finansinę grąžą per visą sistemos tarnavimo laikotarpį.
Dabartinėmis rinkos sąlygomis 8-10 metų atsipirkimo laikotarpis tampa standartu, o ilgalaikė investicijos grąža viršija daugelio tradicinių finansinių instrumentų pelningumą. Be to, ši investicija pasižymi mažesne rizika ir didesniu prognozuojamumu nei daugelis alternatyvų.
Svarstantiems apie saulės elektrinės įrengimą verta atlikti individualius skaičiavimus, atsižvelgiant į konkretaus objekto elektros suvartojimo profilį, geografinę padėtį ir kitus veiksnius. Tačiau bendros tendencijos aiškiai rodo – investicija į saulės energetiką atsiperka net ir be paramos, o augančios elektros kainos tik didina šios investicijos patrauklumą.