Šaltas rytas, sėdate į automobilį, pasukate raktelį – variklis užsiveda, bet kažkas ne taip. Tuščioji eiga nestabili, rodyklė šokinėja, o automobilis tarsi negauna pakankamai oro. Po kelių minučių viskas susitvarkė. Arba ne.
Tokia situacija pažįstama daugeliui vairuotojų. Ir dažniausiai ji ignoruojama – juk automobilis vis tiek važiuoja. Tačiau ši problema turi tendenciją gilėti, ypač artėjant tikrai žiemai.
Kaip variklis kvėpuoja
Vidaus degimo variklis veikia panašiu principu kaip žmogaus plaučiai – jam reikia oro. Tiksliau, jam reikia tikslaus oro ir kuro mišinio. Per daug oro – variklis veikia per liesai, trūkčioja. Per mažai – veikia per riebiai, rūksta, eikvoja kurą.
Už oro tiekimo reguliavimą atsakingas droselis. Tai sklendė, kuri atsidaro ir užsidaro priklausomai nuo to, kaip stipriai spaudžiate akseleratoriaus pedalą. Šiuolaikiniuose automobiliuose droselis valdomas elektroniniu būdu – kompiuteris nusprendžia, kiek oro reikia, ir atitinkamai reguliuoja sklendės padėtį.
Problema ta, kad laikui bėgant droselis užsiteršia. Alyvos garai, dulkės ir suodžiai sukuria apnašas ant sklendės ir jos korpuso vidaus. Iš pradžių tai beveik nepastebima. Tačiau kai apnašų sluoksnis pasiekia tam tikrą storį, sklendė nebegali pilnai užsidaryti. Arba užsidaro per lėtai. Arba stringa tam tikroje padėtyje.
Žiemos faktorius
Vasarą ši problema gali likti nepastebėta. Variklis šiltas, elektronika kompensuoja nedidelius nukrypimus, viskas veikia pakenčiamai. Tačiau žiemą situacija pasikeičia.
Šaltas oras yra tankesnis nei šiltas. Tai reiškia, kad tame pačiame oro kiekyje yra daugiau deguonies molekulių. Variklio kompiuteris bando tai kompensuoti, koreguodamas kuro tiekimą. Bet jei droselis jau veikia ribinėmis sąlygomis – sistema nebesusitvarko.
Rezultatas – nestabili tuščioji eiga šaltu varikliu. Automobilis tarsi bando užgesti, apsisukimai šokinėja aukštyn žemyn. Kartais variklis iš tiesų užgęsta, ypač sustojus prie šviesoforo. Po kelių minučių, varikliui įšilus, problema lyg ir dingsta. Iki kito šalto ryto.
Kai kurie vairuotojai su tuo gyvena visą žiemą. Tiesiog pasiruošia – paleidžia variklį, palaukia kelias minutes, tada važiuoja. Tačiau tai ne sprendimas. Nestabiliai veikiantis variklis eikvoja daugiau kuro, labiau teršia aplinką ir greičiau dėvisi.
Ką galima padaryti patiems
Droselį galima išvalyti. Tam nereikia būti mechaniku – pakanka bazinių įrankių ir specialaus valiklio, kurį galima nusipirkti bet kurioje automobilių dalių parduotuvėje.
Procesas nesudėtingas. Reikia surasti droselį (dažniausiai jis yra tarp oro filtro ir įsiurbimo kolektoriaus), atjungti oro žarną, ir išpurkšti valiklį ant sklendės bei korpuso vidaus. Svarbu neliesti sklendės rankomis – riebalai nuo pirštų tik pablogins situaciją. Po valymo reikia palaukti, kol valiklis išgaruos, ir viską surinkti atgal.
Kai kuriuose automobiliuose po droselinio valymo reikia atlikti adaptacijos procedūrą – kompiuteris turi „išmokti” naują sklendės padėtį. Paprastesniuose modeliuose pakanka tiesiog paleisti variklį ir leisti jam veikti tuščiąja eiga keliolika minučių.
Tačiau valymas padeda ne visada. Jei droselis mechaniškai pažeistas, jo elektrinė dalis sugedusi arba padėties jutiklis rodo neteisingus duomenis – reikia keisti visą mazgą.
Kada laikas keisti
Yra keletas požymių, rodančių, kad valymu nebeišsisuksite. Pirmiausia – „Check Engine” lemputė prietaisų skydelyje. Jei ji šviečia nuolat arba mirksi – kompiuteris užfiksavo klaidą. Diagnostikos įranga parodys tikslų klaidos kodą, iš kurio bus aišku, ar problema susijusi su droseliu.
Antra – padidėjęs kuro suvartojimas. Jei automobilis pradėjo „gerti” ženkliai daugiau nei anksčiau, o važiavimo įpročiai nepasikeitė – verta patikrinti droselį.
Trečia – prarastas akseleratoriaus jautrumas. Spaudžiate pedalą, o automobilis reaguoja vangiai, su uždelsimu. Tai gali signalizuoti apie elektroninę droselinio sklendės problemą.
Originalas ar analogas
Keičiant droselį kyla klausimas – pirkti originalią dalį ar analogą. Originalios dalys brangesnės, tačiau garantuotai tinka konkrečiam automobiliui. Analogai pigesni, bet kokybė svyruoja.
Korėjietiškų automobilių savininkams šiuo atžvilgiu pasisekė. KIA ir Hyundai dalys yra plačiai prieinamos, o jų kokybė dažniausiai gera net ir neoriginalių gamintojų atveju. Ieškant dalių internetu, verta pasidomėti specializuotose parduotuvėse – pavyzdžiui, Daliubaze.lt siūlo nemažą KIA dalių asortimentą su galimybe palyginti kainas ir specifikacijas.
Svarbu atkreipti dėmesį į dalies numerį. Skirtingų metų ar variklių modifikacijoms gali tikti skirtingi droseliai, nors vizualiai jie atrodo identiškai. Klaida čia kainuoja brangiai – netinkama dalis tiesiog neveiks arba veiks netinkamai.
Prevencija
Droselinio užsiteršimo visiškai išvengti neįmanoma – tai natūralus proceso rezultatas. Tačiau galima jį sulėtinti.
Pirma – reguliariai keiskite oro filtrą. Užsikimšęs filtras praleidžia mažiau oro, todėl variklis dirba sunkiau, o į droselį patenka daugiau teršalų.
Antra – naudokite kokybišką kurą. Pigus benzinas ar dyzelinas dažnai turi daugiau priemaišų, kurios galiausiai nusėda ant droselinio.
Trečia – leiskite varikliui tinkamai įšilti. Trumpi atstūmai, kai variklis nespėja pasiekti darbinės temperatūros, skatina kondensato ir nuosėdų susidarymą.
Ketvirta – bent kartą metuose patikrinkite droselį vizualiai. Jei matote apnašų sluoksnį – laikas valyti. Geriau tai padaryti rudenį, prieš prasidedant šaltajam sezonui.
Automobilis, kuris laisvai „kvėpuoja”, ne tik maloniau važiuoja. Jis taupiau naudoja kurą, mažiau teršia ir ilgiau tarnauja be rimtesnių remontų. O tai, ko gero, svarbiau nei bet kuris kitas argumentas.