Lazeris – skamba grėsmingai, bet šiandien jis naudojamas visur: nuo auskarų gamybos iki metalo lentų pjovimo. Ir vis dar išlenda netikėtumų, kas iš tikro gali atsidurti po lazerio spinduliu. Daug kam pjovimas lazeriu siejasi tik su metalu, bet realybė daug įvairesnė. Kai kurios medžiagos gali nustebinti net patyrusį meistrą.
Mediena? Žinoma. Bet kuri?
Mediena – viena iš dažniausių medžiagų, kurios pjaunamos lazeriu. Tačiau ne kiekvienas medžio gabalas tinka. Fanera su klijais? Dažnai dūmina labiau nei veikia. O MDF – nors ir minkštas, bet pilnas dervų, kurios gali užteršti visą darbo vietą. Geriausiai pjaunasi natūrali, sausai džiovinta mediena.
Kartonas ir popierius – ne tik vaikų darbeliams
Taip, pjovimas lazeriu tinka net ir plonam popieriui. Smulkūs ornamentai, kvietimų raštai ar net pakuočių prototipai gali būti išpjaunami itin tiksliai. Svarbu tik nenaudoti popieriaus su plastiko danga – jis gali lydytis, degti arba… net užsiliepsnoti.
Oda – kai tikslumas tampa prabanga
Tikroji oda, ypač išdirbta natūraliai, labai gerai reaguoja į lazerio šilumą. Pjovimas lazeriu leidžia gauti švarų kraštą be kirpimo žymių. Imitacijos? Su jomis sunkiau – daugelyje jų yra plastiko, kuris gali skleisti nemalonius kvapus ir dūmus.
Akrilas – favoritų favoritas
Tai viena populiariausių medžiagų reklamos gamyboje. Skaidrus, spalvotas, blizgus – viskas įmanoma. Pjaunant lazeriu jis tarsi tirpsta, palikdamas idealiai lygų kraštą. Stiklas tokių rezultatų neduoda – jis ne pjaunamas, o graviruojamas.
Plastikai – ne visi draugai
Kai kurie plastikai, pavyzdžiui, PET ar polikarbonatas, pjaunasi puikiai. Bet yra ir tokių, kurių geriau vengti. PVC yra viena pavojingiausių – ją pjaunant išsiskiria chloras, kuris gali suėsti jūsų lazerio optiką ir pakenkti plaučiams. Todėl prieš dedant plastiką po lazeriu – geriau žinoti jo sudėtį.
Tekstilė – iš mados į technologijas
Sintetiniai audiniai, tokie kaip poliesteris ar nailonas, reaguoja į lazerio šilumą labai efektyviai. Jie ne tik pjaunami, bet ir tarsi “sulydomi” kraštuose, kas neleidžia jiems irti. Natūralūs audiniai kaip vilna ar medvilnė – labiau dega nei pjaunasi. Čia reikia rankos ir patirties.
Stiklas – ne pjaunamas, o glostomas
Stiklo lazeriu nepjausite. Tačiau graviravimas – kitas reikalas. Lazeris švelniai nudegina viršutinį sluoksnį, palikdamas matinį įspaudą. Idealu asmeniniams dovanų projektams. Bet netyčia padidinus galią – stiklas gali sutrūkinėti.
Metalas – tik ne bet kokiu lazeriu
Ne kiekvienas lazeris įveiks metalą. Tam reikia didelio galingumo CO2 arba pluoštinio (fiber) lazerio. Plienas, aliuminis, žalvaris – viskas įmanoma. Bet jei tavo lazeris primena printerį – greičiausiai jis skirtas tik popieriui.
Akmuo – labiau meno nei technikos reikalas
Granitas, marmuras ar net skalūnas gali būti graviruojami. Ne pjaunami, o tiesiog paženklinami. Įrašai ant paminklų, dekoratyviniai paveikslai – visa tai padaroma lazeriu. Tačiau rezultatas priklauso nuo akmens struktūros.
Maistas? Taip, net bananas!
Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, duona ar vaisiai, gali būti dekoruoti lazeriu. Tai nebus pjovimas, labiau – ženklinimas. Logotipas ant kavos putos? Tuo irgi gali užsiimti lazeris. Tik nebandyk pjaustyti mėsos – kvapas bus ne tas.
Pjovimas lazeriu – ne vien apie metalo lakštus. Tai įrankis, kuris keičia kūrybos ribas. Kai žinai, ką galima dėti po spinduliu, atsiveria visai kitas pasaulis – nuo reklamos ir dizaino iki asmeninių dovanų ir net eksperimentų virtuvėje.
Jei svarstai išbandyti ar užsisakyti pjovimą – verta žinoti šias detales. Ir svarbiausia – pasitikėti tais, kurie ne tik turi įrangą, bet ir supranta, ką daro.