Žmonės, kurie susiduria su tuo, ką gydytojai vadina dirgliosios žarnos sindromas, dažnai pasako tą pačią istoriją: vieną dieną maistas atrodo visiškai „normalus“, kitą – užtenka vos kelių šaukštų, kad prasidėtų spazmai ar pūtimas. Mityba čia tampa savotišku žemėlapiu, tik ne visada aišku, kur tos ribos. Ir kai pacientai dalijasi patirtimi, beveik visada išgirsti paprastą klausimą: „Gerai, bet kas iš tikrųjų veikia?“.

Kodėl mitybos pokyčiai taip svarbūs?

DŽS nėra liga, kurios diagnozę galima patvirtinti vienu tyrimu. Tai labiau derinys pojūčių, kurie ateina bangomis. Ir būtent todėl mityba dažnai tampa pagrindine kryptimi. Ne tam, kad būtų sukurta nauja taisyklių sistema, o tam, kad žmogus pagaliau suprastų, kas jį ramina, o kas trikdo.

Nors kiekvieno organizmas reaguoja savaip, gydytojai pastebi tam tikras tendencijas. Kartais pakanka kelių nedidelių pakeitimų, kad dienos taptų lengvesnės.

Kokie mitybos modeliai pasiteisina dažniausiai?

Per pastaruosius metus DŽS tema tapo viena iš tų, kur pacientų patirtis ir gydytojų praktika susilieja labai natūraliai. Žmonės dalinasi, kas jiems padėjo, o specialistai remiasi tuo kaip orientyru, kur galima pradėti pokyčius.

Dažniausiai taikomi modeliai:

riboto FODMAP maisto principas, kai tam tikri produktai laikinai sumažinami

aiškesnis valgymo ritmas, kai organizmas pripranta prie pastovių laikų

didesnis dėmesys skaiduloms, bet pasirenkant lengvesnes jų formas

skysčių reikšmė, kuri dažnai pamirštama, nes atrodo „per paprasta“

mažesnės porcijos tiems, kuriems didesnis maistas sukelia spaudimą

Šios kryptys dažniausiai aptariamos gydytojų kabinete, nes jos padeda pradėti kelionę, kurios tikslas – suprasti savo žarnyno ritmą.

Ar verta visiškai atsisakyti produktų?

Daug pacientų iš pradžių linkę išbraukti didžiulius sąrašus maisto grupių. Tačiau realybė švelnesnė. Gydytojai dažnai pataria pradėti nuo mažesnių žingsnių. Tai padeda neužstrigti ties mintimi, kad mityba tampa per ribota.

Kai kurie žmonės teigia, kad intensyvus išbraukimas trukdo, nes sukuria papildomą stresą. Toks požiūris su DŽS nėra geriausias draugas, nes stresas savaime gali paaštrinti simptomus.

Kodėl svarbu stebėti savo reakcijas?

DŽS turi savybę keistis. Vieną mėnesį žmogus gali jausti diskomfortą po tam tikro produkto, kitą – visiškai jį toleruoti. Todėl gydytojai ragina stebėti savo kūną, o ne vadovautis šablonais.

Geras pavyzdys – pieno produktai. Vieni žmonės ramiai juos vartoja nedideliais kiekiais, kiti jaučia diskomfortą net po kelių gurkšnių. Ir niekas iš anksto negali pasakyti, į kurią grupę pateks konkretus žmogus.

Kaip atrodo realus pokytis kasdienybėje?

Pacientai, kurie laikosi pastovesnių mitybos principų, dažnai pastebi, kad jų dienos tampa paprastesnės. Mažėja klausimų apie tai, kas galėtų „sukelti problemą“, nes atsiranda aiškesnis ritmas.

Vienas dažniausių pastebėjimų – pasirinkus tinkamą ritmą ir maisto suderinamumą, žarnynas reaguoja ramesniu būdu. Tai suteikia žmogui daugiau kontrolės, kurios taip trūksta, kai simptomai tampa nenuspėjami.

Kada kreiptis į specialistą?

Yra aiškūs ženklai, rodantys, kad žmogus turėtų pasikalbėti su gydytoju. Jei mitybos pokyčiai neduoda jokio palengvėjimo, simptomai ryškėja, atsiranda stiprus svorio kritimas ar kraujas išmatose – tai nebe DŽS, o signalas, kad reikia išsamesnio ištyrimo.

Gydytojas padeda atrasti ribą, kur baigiasi savarankiški bandymai ir prasideda diagnostika. Ir šis žingsnis dažnai suteikia daug daugiau ramybės nei tikėtasi, nes leidžia suprasti situaciją tiksliau.