Amerikietis filosofas Henry David Thoreau kadaise rašė: „Kaina – tai kiekis gyvenimo, kurio reikia iškeisti už daiktą.” Jei pritaikytume šią mintį kasdienėms kelionėms mieste, kiek savo gyvenimo išmainome į valandas automobiliuje, autobuse ar metro?
Paslėptos laiko išlaidos
Vidutinis lietuvis kelionėms į darbą ir atgal kasdien skiria apie 58 minutes. Tai reiškia beveik 250 valandų per metus – arba daugiau nei 10 dienų gyvenimo, tiesiog judant iš taško A į tašką B. O kur dar kelionės į parduotuves, vaikų nuvežimai į darželius ar mokyklas, nuvykimai į sporto klubus ar parengimus.
Ši statistika verčia susimąstyti: ar tikrai racionaliai naudojame brangiausią savo resursą – laiką? Šiuolaikinėje visuomenėje, kur nuolat skundžiamės laiko trūkumu, keista, kad taip mažai dėmesio skiriame būtent šioms „paslėptoms” laiko išlaidoms.
15 minučių miesto koncepcija
Urbanistikos ekspertai jau keletą metų kalba apie „15 minučių miesto” koncepciją. Tai urbanistinis modelis, kuriame visi būtiniausi kasdieniai poreikiai – darbas, mokymasis, apsipirkimas, sveikatos paslaugos, laisvalaikis – pasiekiami per 15 minučių pėsčiomis ar dviračiu.
Ši koncepcija sukėlė revoliuciją didžiuosiuose pasaulio miestuose. Paryžius jau kelis metus aktyviai įgyvendina šią viziją, Barselona kuria „superblokinį” miesto planą, o Melburnas siekia, kad 90% gyventojų turėtų prieinamą viešąjį transportą per 400 metrų nuo namų.
Tikroji būsto vertė
Nors nekilnojamojo turto vertė dažniausiai matuojama kvadratiniais metrais ir vietos prestižu, tikroji būsto vertė slypi jo suteikiamose galimybėse taupyti laiką. Gyvenamųjų namų kvartalas ant Neries šlaito – puikus tokio požiūrio pavyzdys, kur strategiškai suplanuota vieta leidžia pasiekti ir gamtą, ir miesto infrastruktūrą be ilgų kelionių.
Įdomu tai, kad naujausi tyrimai rodo, jog būstas, iš kurio pagrindiniai patogumai pasiekiami pėsčiomis, suteikia gyventojams ne tik daugiau laisvo laiko, bet ir didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Harvardo universiteto tyrime nustatyta, kad trumpesnės kelionės tiesiogiai susijusios su didesne laime ir mažesniu streso lygiu.
Sveikatos dividendai
Mažesnės kelionės transportu ir daugiau judėjimo pėsčiomis turi ir sveikatinimo aspektą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasdien nueiti bent 7500 žingsnių sumažina širdies ligų riziką 30%, o diabeto riziką – 40%.
Kai pagrindiniai kelionių taškai – parduotuvė, mokykla, darbo vieta – pasiekiami pėsčiomis, fizinis aktyvumas integruojamas į kasdienę rutiną. Tai kur kas efektyviau nei bandymas „rasti laiko” sporto klubui po darbo.
Ekonominis efektyvumas
Automobilių išlaikymas kasmet brangsta. Degalai, draudimas, techninė priežiūra, parkavimas – visa tai sudaro reikšmingą šeimos biudžeto dalį. Šeima, turinti du automobilius, vidutiniškai išleidžia nuo 4000 iki 8000 eurų per metus vien transporto išlaidoms.
Gyvenant strategiškai patogioje vietoje, dažnai pakanka vieno automobilio arba galima visiškai atsisakyti nuosavo transporto, naudojantis dalijimosi paslaugomis tik tada, kai tikrai reikia. Šios sutaupytos lėšos gali būti investuojamos į geresnį būstą ar gyvenimo kokybę.
Ekologinis pėdsakas
Mažesnės kelionės – mažesnė aplinkos tarša. Vienas automobilis vidutiniškai per metus išmeta apie 4,6 tonos CO2. Sumažinus važiavimą automobiliu 50%, tiek pat sumažėja ir šis pėdsakas.
Tai tampa ypač aktualu miestų centruose, kur oro tarša dažnai viršija saugias normas. Gyvenant vietoje, kur daugelį kelionių galima atlikti pėsčiomis ar dviračiu, prisidedama ne tik prie asmeninės gerovės, bet ir prie švarios aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.
Vietos pasirinkimo strategija
Ieškant būsto, verta sukurti asmeninį „kasdienių taškų” žemėlapį: darbovietė, mokykla ar darželis, parduotuvės, sporto klubas, parkas. Tada įvertinti potencialaus būsto vietą pagal tai, kiek laiko užtruks pasiekti šiuos taškus.
Šiuolaikinės technologijos leidžia lengvai matuoti šiuos atstumus – yra specialių programėlių, kurios parodo, kiek objektų pasiekiama per nurodytą laiką nuo konkretaus taško.
Tad sekantį kartą vertindami nekilnojamąjį turtą, paklauskite savęs ne tik „kiek kainuoja kvadratinis metras?”, bet ir „kiek mano gyvenimo laiko šis būstas leis sutaupyti per metus?” Atsakymas gali nustebinti ir pakeisti požiūrį į tai, kas iš tiesų sudaro kokybišką gyvenimą mieste.