Europa keičiasi. Klimato tikslai, kurie prieš dešimtmetį atrodė kaip tolima abstrakcija, virsta konkrečiais įstatymais, reglamentais ir terminais. Pastatų sektorius – vienas didžiausių energijos vartotojų – atsidūrė pokyčių epicentre. Klausimas nebėra „ar reikės prisitaikyti”, o „kada ir kokia kaina”.
Europos žaliasis kursas: ne vizija, o veiksmų planas
2050 metai – data, iki kurios Europos Sąjunga įsipareigojo tapti klimatui neutralia. Tai ne politinis šūkis, o teisiškai įpareigojantis tikslas, įtvirtintas Europos klimato įstatyme.
Pastatai generuoja apie 36 procentus visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Logiškai – be esminių pokyčių šiame sektoriuje klimato neutralumas neįmanomas.
„Fit for 55″ paketas, priimtas 2023 metais, numato konkrečias priemones. Iki 2030 metų pastatų sektorius turi sumažinti emisijas 60 procentų, palyginti su 2015 metais. Tai ne rekomendacija – tai privalomas rodiklis.
Direktyva dėl pastatų energetinio naudingumo: kas keičiasi
Atnaujinta ES direktyva (EPBD) nustato naujus reikalavimus, kurie tiesiogiai palies kiekvieną nekilnojamojo turto savininką.
Nuo 2030 metų visi nauji pastatai turės būti nulinės emisijos. Ne beveik nulinės energijos, kaip dabar, o nulinės emisijos – tai griežtesnis standartas.
Esami pastatai turės atitikti minimalius energetinio naudingumo reikalavimus. Konkrečios ribos dar derinamos nacionaliniu lygiu, tačiau kryptis aiški: žemiausių klasių pastatai turės būti renovuojami arba… negalės būti parduodami ir nuomojami.
Kai kuriose ES šalyse tokie apribojimai jau veikia. Nyderlanduose nuo 2023 metų draudžiama nuomoti biurų patalpas, jei jų energetinė klasė žemesnė nei C. Prancūzijoje nuo 2025 metų bus draudžiama nuomoti G klasės būstus.
Lietuvos situacija: laiko dar yra, bet ne per daug
Lietuvoje griežtų apribojimų kol kas nėra. Energinio naudingumo sertifikatas privalomas parduodant ir nuomojant, tačiau jokių minimalių klasės reikalavimų nenustatyta.
Tai sukuria iliuziją, kad galima neskubėti. Tačiau ES direktyvos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę per nustatytą laikotarpį. Tai, kas šiandien atrodo kaip tolima Briuselio biurokratija, po kelerių metų taps Lietuvos įstatymu.
Statybos sektoriaus ekspertai perspėja: jei visi lauks paskutinės minutės, renovacijos rinka bus perkrauta. Rangovų trūks, kainos kils, laukimo eilės ilgės. Tie, kurie veiks anksčiau, gaus geresnes sąlygas.
Finansinės pasekmės: vertės praradimo rizika
Nekilnojamojo turto analitikai jau stebi tendenciją, kurią vadina „ruda nuolaida” (brown discount). Žemo energetinio efektyvumo pastatai parduodami pigiau nei analogiški efektyvūs objektai. Kainų skirtumas kai kuriose Europos rinkose siekia 15–25 procentus.
Lietuvoje ši tendencija dar tik formuojasi, tačiau kryptis aiški. Pirkėjai, ypač jaunesni, vis labiau vertina energetinę klasę. Bankai pradeda siūlyti palankesnes sąlygas efektyviems pastatams.
Blogiausias scenarijus: pastatas, kurio šiandien negalima renovuoti dėl finansinių ar techninių priežasčių, po kelių metų gali tapti „nelikvidus” – jo tiesiog nebus galima parduoti ar nuomoti dėl reguliacinių apribojimų.
Galimybių langas: valstybės parama
Paradoksalu, bet dabartinis laikotarpis – palankiausias renovacijai. ES Atgaivinimo fondas, nacionalinės programos, savivaldybių iniciatyvos – paramos šaltinių daug ir jie dosnūs.
Daugiabučių renovacijai galima gauti iki 40 procentų išlaidų kompensaciją. Individualių namų savininkams – iki 30 procentų. Papildomi bonusai tiems, kurie pasiekia aukštesnę energetinę klasę nei minimali.
Tačiau ši parama – ne amžina. ES biudžetiniai ciklai keičiasi, prioritetai persiskirsto. Nėra garantijos, kad po penkerių metų sąlygos bus tokios pat palankios.
Logika paprasta: renovuoti su 40 procentų parama dabar ar renovuoti be paramos vėliau, kai tai taps privaloma?
Praktiniai žingsniai savininkams
Pirmas žingsnis – žinoti, kur esate. Jei neturite galiojančio energinio naudingumo sertifikato, užsisakykite jį dabar. Tai bazinis vertinimas, nuo kurio prasideda bet kokie sprendimai.
Daugiau informacijos apie sertifikavimo procesą: https://naudingumosertifikatas.lt
Gavę sertifikatą, įvertinkite situaciją. Jei klasė C ar aukštesnė – esate santykinai saugioje zonoje. Jei D – vidutinė rizika, verta planuoti patobulinimus. Jei E, F ar G – veikti reikia kuo greičiau.
Antras žingsnis – susipažinti su renovacijos galimybėmis ir parama. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administruoja daugumą programų. Savivaldybės dažnai turi papildomų iniciatyvų.
Trečias žingsnis – planuoti finansus. Net su parama, renovacija reikalauja pradinio įnašo. Geriau kaupti ir planuoti iš anksto nei skubėti paskutinę minutę.
Mąstymo pokytis: nuo išlaidų prie investicijos
Daugelis savininkų vis dar mato renovaciją kaip išlaidas – pinigus, kuriuos reikia „atiduoti”. Tai pasenęs požiūris.
Renovacija – investicija, kuri atsiperka trimis būdais. Pirma, mažesnės eksploatacijos sąnaudos kasmet. Antra, išaugusi turto vertė. Trečia, apsauga nuo reguliacinės rizikos ateityje.
Investuotojai, valdantys nekilnojamojo turto portfelius, tai suprato. Jie aktyviai atnaujina savo objektus, nes žino, kad neefektyvūs pastatai taps finansine našta.
Individualūs savininkai dažnai delsia, tikėdamiesi, kad kažkaip „praeis”. Nepaeis. Klimato tikslai – ne politinė mada, o struktūrinis pokytis, kuris persmelks visą ekonomiką.
Pasirinkimas, kurio negalima atidėti
Pokyčiai ateina. Ne klausimas – ar, o – kada ir kaip. Tie, kurie prisitaikys anksčiau, turės pranašumą: geresnes paramos sąlygas, mažesnę konkurenciją dėl rangovų, daugiau laiko planuoti ir įgyvendinti.
Tie, kurie lauks, rizikuoja: mažėjančia turto verte, ribotomis galimybėmis parduoti ar nuomoti, skubiu renovavimu nepalankiomis sąlygomis.
Energetinis efektyvumas nebėra pasirinkimas. Tai nauja realybė, prie kurios anksčiau ar vėliau turės prisitaikyti visi. Klausimas tik – savo sąlygomis ar priverstiems aplinkybių.