Daugelis žmonių nesusimąsto, ar jų geriamas vanduo yra švarus, kol nepajunta nemalonių pasekmių. O juk būtent vanduo daro didžiulę įtaką ne tik sveikatai, bet ir buitinei technikai, net namų inžinerinėms sistemoms. Kiekvieną dieną naudodami jį gamindami maistą, prausdamiesi ar tiesiog atsigerdami, pasitikime, kad jis tinkamas vartoti. Tačiau ar tai tiesa?
Tyrimai rodo, kad net iš pirmo žvilgsnio švarus ir skaidrus vanduo gali būti pilnas nepageidaujamų medžiagų – bakterijų, sunkiųjų metalų, cheminių teršalų. Taigi, jei dar niekada neatlikote vandens tyrimo, galbūt laikas tai padaryti?
Kodėl būtina išsitirti vandenį?
Nors dažniausiai vartotojai pasikliauja vandens tiekimo įmonėmis ar net savo akimis, saugumo užtikrinimui vien to nepakanka. Net centralizuotai tiekiamas vanduo gali būti paveiktas senų vamzdynų, statybų aplinkoje ar kitų veiksnių. O jei naudojate šulinio arba gręžinio vandenį, tada atsakomybė dėl jo kokybės gula ant jūsų pečių.
Vandens tyrimai gali padėti:
Apsaugoti sveikatą. Daugelis teršalų, pavyzdžiui, nitratai ar sunkiųjų metalų junginiai, nesukelia akivaizdžių simptomų, tačiau ilgainiui gali pakenkti organizmui.
Išsiaiškinti, kodėl vanduo atrodo ar skamba keistai. Jei vanduo įgauna geltoną ar rudą spalvą, keistai kvepia ar net putoja, tai gali reikšti per didelį geležies, mangano ar sieros junginių kiekį.
Apsaugoti vamzdynus ir buitinius prietaisus. Kietas vanduo gali sukelti kalkių nuosėdas, gadinti vandens šildytuvus, kavos aparatus ar net skalbimo mašinas.
Pasirinkti tinkamą vandens filtravimo sistemą. Vandens tyrimas leidžia išsiaiškinti, ar reikia minkštinimo, dezinfekcijos ar kitų sprendimų.
Ką gali parodyti vandens tyrimas?
Jei niekada neatlikote vandens tyrimo, galite nustebti, kiek įvairių medžiagų jis gali aptikti.
Štai keletas dažniausiai nustatomų problemų:
Mikrobinis užterštumas. Bakterijos, tokios kaip E. coli ar koliforminės bakterijos, gali patekti į šulinius ar gręžinius dėl netvarkingų nuotekų sistemų arba užterštos aplinkos.
Padidėjęs nitratų kiekis. Tai dažna problema kaimo vietovėse, kur naudojamos trąšos, nes nitratai lengvai patenka į gruntinius vandenis. Per didelis jų kiekis gali būti ypač pavojingas kūdikiams ir nėščioms moterims.
Sunkieji metalai. Švinas, gyvsidabris ar arsenas gali atsirasti dėl senų vandentiekio vamzdžių ar pramoninės taršos. Jie kaupiasi organizme ir ilgainiui gali sukelti rimtas ligas.
Vandens kietumas. Jei vandenyje per daug kalcio ir magnio druskų, jis tampa kietas. Tai ne tik sukelia kalkių sankaupas ant vonios, bet ir gadina buitinę techniką, sumažina skalbimo priemonių efektyvumą.
Kada reikėtų atlikti vandens tyrimą?
Daugelis mano, kad jei jų vanduo vizualiai atrodo švarus, jo tyrimas nėra būtinas. Tačiau yra keletas atvejų, kai tai daryti privaloma:
Jei vanduo naudojamas iš šulinio ar gręžinio, tyrimai turėtų būti atliekami bent kartą per metus.
Jei pastebėjote vandens spalvos, kvapo ar skonio pokyčius, reikėtų nedelsti ir išsitirti jį kuo greičiau.
Jei šeimos nariams dažnai pasireiškia virškinimo problemos, galvos skausmai ar odos sudirgimai, tai gali būti susiję su vartojamu vandeniu.
Jei name neseniai buvo atlikti santechnikos darbai arba keisti vamzdžiai, tai gali turėti įtakos vandens kokybei.
Jei jūsų namas stovi netoli pramoninės zonos, ūkių ar degalinių, tarša gali patekti į požeminius vandenis.
Kaip atliekamas vandens tyrimas?
Vandens tyrimas yra gana paprastas procesas. Užtenka kreiptis į laboratoriją, užsisakyti paslaugą ir paimti vandens mėginį į specialų indą. Kai kurios įmonės net atvyksta į namus ir paima mėginį už jus, kad būtų užtikrintas tiksliausias rezultatas.
Testavimas gali būti atliekamas tiek fizikiniais, tiek cheminiais metodais. Kai kuriais atvejais galima pasirinkti greitąjį testą, kuris parodys pagrindinius vandens rodiklius, tačiau išsamesni tyrimai leidžia aptikti daugiau potencialių problemų.
Atminkite – vanduo gali atrodyti švarus, tačiau tik tyrimai gali užtikrinti, kad jis iš tikrųjų toks ir yra!