Tai sprendimas, kurį tenka priimti per kelias dienas po netekties. Kai mintys dar neaiškios, kai emocijos užgožia logiką – reikia nuspręsti, kuo bus aprengtas artimas žmogus paskutinei kelionei. Daugeliui tai vienas sunkiausių praktinių klausimų.
Nėra teisingų ar neteisingų atsakymų. Yra tik tai, kas atitinka velionio asmenybę ir šeimos jausmus.
Asmeniniai drabužiai ar specialūs rūbai
Dvi pagrindinės kryptys, tarp kurių renkasi šeimos.
Velionio asmeniniai drabužiai – kostiumas, kurį dėvėjo svarbiomis progomis, mėgstamiausia suknelė, patogiausi marškiniai. Tai rūbai su istorija, su prisiminimais, su charakteriu. Daugeliui šeimų tai svarbu – aprengti žmogų tuo, kas buvo jo.
Specialūs laidojimo rūbai – pagaminti būtent šiam tikslui. Tradiciniai, pagarbūs, universalūs. Jie neturi asmeninės istorijos, bet turi kitą prasmę – tai rūbas perėjimui, skirtas būtent šiam momentui.
Abi kryptys tinkamos. Pasirinkimas priklauso nuo šeimos tradicijų, velionio charakterio, kartais – nuo praktinių aplinkybių.
Tradiciniai laidojimo rūbai
Katalikiškoje tradicijoje velionis dažnai aprengiamas specialiu laidojimo drabužiu – ilga suknelė arba abitas moterims, kostiumas ar tradicinis rūbas vyrams. Spalvos – balta, kreminė, šviesi mėlyna, violetinė.
Balta spalva simbolizuoja tyrumą ir perėjimą. Ji dominuoja daugelyje kultūrų, nors Lietuvoje juoda irgi priimtina.
Religiniai simboliai – kryžius, rožančius, šventųjų paveikslėliai – dažnai dedami kartu. Tai ne privalomybė, bet tradicija, kurią daugelis pasirenka.
Specialių laidojimo rūbų pasirinkimas – platus. Nuo paprastų iki puošnesnių, nuo tradicinių iki modernesnių. Juos galima rasti ten, kur siūlomos laidojimo reikmenys ir rūbai – specializuotose parduotuvėse ar laidojimo namuose.
Kai renkami asmeniniai drabužiai
Jei šeima pasirenka velionio asmeninius drabužius, keletas praktinių patarimų.
Drabužiai turėtų būti švarūs ir tvarkingi. Tai atrodo savaime suprantama, bet gedulo būsenoje ne viskas savaime suprantama. Kartais reikia priminimo.
Patogumas – irgi svarbus. Velionis šarvojamas keletą dienų. Drabužis turi gerai gulėti, nespausti, atrodyti natūraliai.
Kai kurios detalės reikalauja dėmesio. Sagtys, užtrauktukai, apykaklės – visa tai turi būti tvarkinga. Laidojimo namų darbuotojai padės aprengti, bet drabužį paruošti – šeimos atsakomybė.
Batai – klausimas, kurį daugelis pamiršta. Tradiciškai velionį auna naujais arba švariais batais. Kai kuriose tradicijose – be batų, tik kojinėmis.
Kitos laidojimo reikmenys
Be drabužių, reikia ir kitų dalykų. Kai kurie – būtini, kiti – pasirinkimas.
Pagalvėlė ir antklodė karstui – dažniausiai įeina į karsto komplektą, bet galima rinktis atskirai. Spalva, medžiaga, puošyba – visa tai galima derinti.
Žvakės – nuo paprastų vaško iki puošnių, nuo mažų iki didelių. Kiekis irgi skiriasi – nuo kelių iki keliasdešimties.
Gėlių kompozicijos – vainikai, puokštės, pintinės. Galima užsakyti iš floristų arba rinktis standartines iš laidojimo namų asortimento.
Kaspinai su užrašais – tradicinis elementas. Užrašas – nuo paprasto „Liūdintys artimieji” iki asmeniško palinkėjimo.
Nuotraukos – portretas šarvojimui. Kai kurios šeimos renkasi formalią nuotrauką, kitos – tokią, kurioje velionis šypsosi, atrodo gyvas ir laimingas.
Kaina: kas kiek kainuoja
Laidojimo reikmenų kainos svyruoja plačiai.
Specialūs laidojimo rūbai – nuo 50 iki 200 eurų, priklausomai nuo medžiagos ir sudėtingumo. Paprasti – viename kainos gale, puošnūs su siuvinėjimais – kitame.
Pagalvėlės ir antklodės – nuo 30 iki 100 eurų už komplektą.
Žvakės – nuo kelių eurų už paprastą iki keliasdešimt už didelę dekoratyvinę.
Vainikai – nuo 30 iki 150 eurų ir daugiau, priklausomai nuo dydžio ir gėlių.
Kaspinai – nuo 5 iki 20 eurų.
Visuma priklauso nuo pasirinkimų. Galima sutilpti į kelis šimtus, galima išleisti ir kelis tūkstančius. Svarbiausia – ne kaina, o prasmė.
Praktiniai patarimai
Neskubėkite, jei turite laiko. Daugelis laidojimo namų turi asortimentą vietoje – galima atvykti, pamatyti, paliesti, pasirinkti. Tai lengviau nei rinktis iš katalogo ar interneto.
Jei velionis turėjo aiškių pageidavimų – gerbkite juos. Kai kurie žmonės iš anksto pasako, kuo nori būti aprengti. Tai palengvina sprendimą.
Jei nesate tikri – klauskite. Laidojimo namų darbuotojai mato šimtus šeimų ir situacijų. Jie gali patarti, kas įprasta, kas tinkama, kas prasminga.
Nebijokite pasirinkti paprastai. Prabangūs rūbai ir reikmenys – ne meilės matas. Paprasta, bet širdinga ceremonija gali būti gilesnė nei išpuošta, bet tuščia.
Kai nėra artimųjų
Kartais velionis neturi artimųjų arba jie negali dalyvauti organizuojant laidotuves. Tada sprendimus priima laidojimo namai arba socialinės tarnybos.
Tokiais atvejais paprastai renkami standartiniai laidojimo rūbai ir reikmenys. Pagarba išlaikoma, net jei asmeninio prisilietimo mažiau.
Tai primena, kad verta pagalvoti iš anksto. Pasakyti artimiesiems savo pageidavimus – ne morbidiškumas, o rūpestis. Kad jiems nereikėtų spėlioti tada, kai bus per sunku galvoti.
Tradicijos keičiasi
Jaunesnės kartos dažniau renkasi netradiciškai. Velionis aprengiamas megztiniu, kurį nešiojo kasdien. Arba sportine apranga, jei buvo sportininkas. Arba mėgstamos komandos marškinėliais.
Tai nebėra šokiruojanti išimtis – tai pasirinkimas, kurį vis daugiau šeimų daro. Laidotuvės tampa asmeniškesnės, atspindinčios žmogaus gyvenimą, o ne tik mirtį.
Svarbu tik viena: kad pasirinkimas būtų prasmingas tiems, kurie atsisveikina.