Viskas atrodo tvarkoj – radiatoriai šyla, laiptai dar stovi, vanduo bėga. Bet ar tai reiškia, kad tavo daugiabutis saugus? Neretai gyvename su iliuzija, jog „jeigu niekas nesugedo, vadinasi, viskas gerai“. Ir čia slypi pavojus. Nematomi pastato komponentai – šiluminiai mazgai, vandentiekio sistemos, laiptinės konstrukcijos – dėvisi tyliai, kol vieną dieną pasirodo pelėsis, trūksta vamzdis arba laiptai pradeda braškėti po kojomis. Tad kas privalo tikrinti šiuos dalykus ir kaip dažnai tai turi būti daroma?
Kiekvienas pastatas turi savo „vidų“, kurio nemato gyventojai
Tarkim, užėjai į katilinę. Garsas duslus, vamzdžiai aprasoję, skaitikliai kažką rodo. Viskas atrodo lyg iš filmo, bet tai – tavo kasdienybės dalis. Šiluminis mazgas yra tai, nuo ko priklauso, ar tavo vonioje šilta, ar radiatoriai veikia stabiliai, ar šildymo sezonas prasidės be netikėtumų. Bet ar kada kas nors tau pranešė, kada jis tikrintas paskutinį kartą?
Pastatų techninė priežiūra: ne dokumentas, o atsakomybė
Įstatymai aiškiai sako – daugiabučio namo administratorius atsako už tai, kad visa inžinerinė įranga būtų prižiūrima. Ne paviršutiniškai, o iš tikrųjų. Pastatų techninė priežiūra apima šiluminius mazgus, vamzdynus, laiptų konstrukcijas, sandarumo tikrinimus, avarinių situacijų vertinimą. Tačiau dažnai gyventojai nė nenutuokia, ar šie darbai realiai vyksta.
Kada reikia tikrinti šiluminį mazgą?
Prieš kiekvieną šildymo sezoną. Visiškai realiai. Turi būti atliktas bandymas, ar sistemoje nėra slėgio praradimo, ar veikia visi reguliavimo vožtuvai. Jei šie patikrinimai nevyksta, tau gresia ne tik šalti radiatoriai, bet ir rimtos avarijos, už kurias vėliau gali tekti sumokėti iš bendro namo rezervo.
Vamzdynai: bėdos prasideda iš vidaus
Laiptinėje dažnai viskas atrodo tvarkoj. Tačiau vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai dažnai guli sienose, grindyse, po rūsiu. Jie seni, rūdijantys, o kai kur – ir sujungti atsitiktinai. Kas tikrina, ar jie dar „gyvi“? Pagal normatyvus, jų būklė turi būti įvertinta periodiškai. Ypač jei namui daugiau nei 20 metų. Tačiau realybė dažnai kitokia. Patikrinimas būna tik tada, kai jau bėga per lubas.
Laiptinės konstrukcijos: „šita sija čia nuo senų laikų“ nebėra atsakymas
Sulinkęs turėklas, ištrupėję kampai, girgždančios pakopos – tai ne tik estetinis defektas. Tai – avarijos rizika. Kiekviena laiptinė turi konstrukcinę apkrovą, o ilgainiui ji silpnėja. Jei administratorius nesikviečia specialistų tikrinti laiptų tvirtumo, o viską „sprendžia“ nudažymu – jūs tiesiog laukiate nelaimės.
Kaip žinoti, ar tavo administratorius iš tikrųjų tai daro?
Žiūrėk į veiksmus, ne pažadus. Štai keli klausimai, kuriuos verta užduoti:
- Ar yra paskutinės šiluminio mazgo patikros data?
- Ar kada nors buvo darytas pastato vamzdynų sandarumo bandymas?
- Kada paskutinį kartą tikrinta laiptų konstrukcija?
- Ar yra prieinamos periodinės techninės būklės ataskaitos?
Jeigu atsakymas – „mes viską žinome, bet negalime parodyti“, metas susimąstyti, ar pastatų techninė priežiūra tavo name vyksta tik popieriuje.
Kai žmonės pradeda klausti, atsiranda pokytis
Teko girdėti istoriją iš vieno Kauno daugiabučio. 1976 metų statyba, vamzdynai nejudinti nuo pastatymo. Viena gyventoja paklausė administratoriaus, ar jie buvo tikrinti. Po trijų savaičių name pradėti keitimo darbai. Kodėl? Nes niekas iki tol tiesiog neklausė.
Gyventi saugiai – tai ne prabanga, o pareiga. Ir ši pareiga prasideda nuo paprastų klausimų. Paklausk savo administratoriaus. Paklausk savęs. Ir jei reikia – veik. Namas yra tavo, o ne „jų“. Ir tik nuo tavęs priklauso, ar pastatų techninė priežiūra bus reali, o ne tik sąvoka dokumente.